Augalų mylėtojai jau suka galvas, ką sodinti, kaip prižiūrėti augalus ir kokių siurprizų gali pateikti šių metų ankstyvas pavasaris. Specialistai prognozuoja, kad daržininkų laukia išbandymų kupina vasara, tad pataria sode jau imtis pirmųjų darbų.

Vejai reikia oro

Klaipėdos universiteto Botanikos sode – pats pavasarinių rūpesčių įkarštis ir darbymetis. Daugybė augalų dar kovo paskutinėmis dienomis sulaukė darbuotojų rankų.

„Pirmiausia reikėtų sugrėbti senus lapus, nuvalyti takus ir užsiimti žolės aeracija. Jei tai nedidelis sklypas, jo šeimininkams užteks ir grėbliu iššukuoti žolę. Didesnėse sodybose gali prireikti ir vejos aeratoriaus“, – aiškino Botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė.

Specialistė patarė tokių darbų imtis tik gerokai pradžiūvus dirvai. O sugrėbus senos žolės liekanas jau pats laikas būtų patręšti veją pavasarinėmis trąšomis.

„Jei veja gyvuoja ne pirmus metus, velėną reikėtų bent jau subadyti šakėmis. Žmonės sumeistrauja specialius įnagius, kuriais patogu subadyti velėną, kad ji gautų oro. Galima pasinaudoti ir paprasta gudrybe. Jei veja labai sukritusi, galima situaciją pataisyti smėliu. Reikėtų tiesiog saujomis pabarstyti veją smėliu ar žvyru. Nereikia baimintis – jis sukris į tarpelius, o vejos šaknims bus lengviau, dirva taps puresnė“, – vejos priežiūros paslaptimis dalijosi O.R.Žadeikienė.

Specialistė nusistebėjo miestiečių manymu, kad žolės aeravimas esą yra nenaudingas darbas, nes sausos žolės liekanos neva puikiai apsaugo priemiesčio gyventojų pieveles nuo pienių sėklų.

„Žolė tik nyks, ruduos, juk šaknys turi kvėpuoti. Nuo pienių niekas neapsaugos“, – pažadų nedalijo pašnekovė.

Dėmesys – trąšoms

Šiltomis kovo dienomis daugelis rožių augintojų nerimavo, ar ne per anksti nudengiami jų krūmai ir kaip reikėtų prižiūrėti šias išskirtinio grožio gėles.

„Mes jau visas rožes nudengėme, nes jos gali sušusti. Rožės nebijo saulės kaitros, joms daugiau bėdų pridaro ne tiesioginiai saulės spinduliai, o storas durpių apdangalas, kuriuo užklojame krūmus žiemai“, – tikino Botanikos sodo vadovė.

O.R.Žadeikienė teigė girdėjusi ne vieną atvykėlio klausimą, kaip šiemet tręšti daugiametes gėles. Žiedų mylėtojai baiminasi, kad ankstyva trąšų dozė paskatins augalų vešėjimą ar net pumpurų sprogimą, o naktimis sodus vis dar gnaibo net kelių laipsnių šaltukas.

„Augalai per žiemą pakankamai gavo ir šalčio, ir saulės spindulių, todėl jie jau turėtų būti užsigrūdinę. Nesvarbu, kad dienomis šilta, juk naktimis šaltoka, tad augalai lyg sustingę laukia, kada prasidės tikrasis jų pabudimas. Tokios šalnos jiems nieko blogo nepadarys. Blogiau, kai gegužę, jau žydint sodams, ateina smarkios šalnos“, – kalbėjo specialistė.

Daugiamečiai augalai, visžaliai krūmai ir net gėlių kereliai Botanikos sode jau patręšti. Specialistės ragino neatidėlioti tokių darbų ir kaip tik dabar imtis augalų tręšimo.

„Tik reikėtų paieškoti kokybiškų kompleksinių trąšų. Rūgščią žemę mėgstantiems rododendrams reikia vienokių trąšų, rožėms ir daugiametėms gėlėms – kitokių. Net kambaryje auginamas pelargonijas, surfinijas ar petunijas taip pat reikėtų jau gausiau tręšti. Juk augalas turi spėti sustiprėti, vienmetės gėlės tam ir auginamos, kad apdovanotų mus daugybe žiedų“, – juokėsi O.R.Žadeikienė.

Medžiams – speciali priežiūra

Dendrologai Botanikos sode ką tik baigė pirmuosius medžių purškimus. Nuo ligų ir kenkėjų vaismedžius ir kaulavaisius apsaugo specialūs preparatai.

„Taip, girdėjau, kad žmonės, parduotuvėje pirkdami insekticidus, pardavėjų yra raginami juos naudoti vieno purkšimo metu kartu su fungicidais, kurie skirti kovoti su grybelinėmis ligomis, kitais užkratais. Indo dugne iš tiesų rasite į molį panašią masę. Na, bet ar sunku nupurkšti sodą du kartus?“ – stebėjosi specialistė.

Botanikos sode augalai kol kas yra nupurkšti su grybinėmis ligomis kovojančiais fungicidais. Specialistė taip pat patarė sodus purkšti 5 ar 7 procentų karbamido tirpalu. Tačiau jis neapsaugo nuo kitų grybinių ligų. Patariama prieš pumpurų brinkimą sodą nupurkšti vario preparatu.

O.R.Žadeikienė rekomendavo šiuo metu medžius purkšti tik nuo ligų, nes nuo kenkėjų dar šiek tiek ankstoka.

„Nuo kenkėjų reikėtų purkšti prieš pat medžių žydėjimą. Antrą kartą galima purkšti jau nužydėjus medžiams, kai tik susiformuoja vaisių užuomazgos. Priežastis paprasta – kenkėjai padeda kiaušinius tiesiai į vaisiaus užuomazgą. Iš kiaušinėlio išsivysčiusi lerva ima graužti vaisiaus užuomazgą iš vidaus, jam augant lerva taip ir lieka viduje. Todėl ir reikia purkšti vaismedžius ar slyvas. Juk žmonės yra matę iš išorės sveikų, gražiai atrodančių slyvų, o perlaužus vaisių viduje randamas vaisgraužio kirminas“, – pasakojo Botanikos sodo vadovė.

Specialistė ramino, kad bitėms sodų purškimai bėdų nepridarys, jei sodininkai medžius purkš ankstyvą rytą arba vakarais.

„Kartais purškimas kartojamas, jei sode pasirodo amarai. Vengdama chemijos, pati nulaužau ar nukarpau jaunas šakeles, vadinamuosius vilkaūglius, ir sudeginu“, – patarė O.R.Žadeikienė.

Žirnius sėti 100-ąją dieną

Šį pavasarį laukiama ankstyvo slyvų žydėjimo. Jau daugelis šių medžių, ypač vadinamosios kaukazietiškos slyvaitės, apsipylę didžiuliais pumpurais, kurie netrukus prasprogs.

„Sulauksime 12 ar 14 laipsnių šilumos ir jie prasprogs. Vėliau pražys raudonlapė slyva. Po jų pasirodys kriaušių, vyšnių žiedai. Vėliausiai sužydės obelys“, – priminė specialistė.

Fenologai, stebėdami, kas pirmasis pražys pavasarį – lazdynas, baltalksnis ar šalpusnis, spėja, kokie orai vyraus pavasarį ir kokia bus vasara.

„Aš taip pat spėju, kad šiemet bus graži vasara. O ir pavasaris šiemet ankstyvas. Daržuose jau galima pasisėti ridikėlių, salotų, rūgštynių, petražolių. O štai kad žirniai nekirmytų, reikia juos sėti 100-ąją metų dieną. Vadinasi, žirnius reikia sėti balandžio 10 dieną. Kiek metų sėju žirnius šią dieną, niekada nebuvo sukirmiję“, – tikino O.R.Žadeikienė.

Prognozuoja sausrą

Agrarinių mokslų daktaras, sodininkas ir bitininkas Algirdas Amšiejus tikino, kad pats ne vienerius metus taip pat stebėjo fenologinius reiškinius ir prognozavo, kad šių metų vasara pateiks staigmenų.

„Šiuo metu jau reikia purkšti sodus vario preparatais, o nuo balandžio vidurio drąsiai galima tręšti visus augalus. Pavasaris yra ankstyvas. Tokį regėjome ir 1987 metais. Turiu surinkęs daugybės metų stebėjimus, kadangi esu bitininkas. Remiantis daugiamečiais stebėjimais, blindė pražysta balandžio 14–18 dienomis. Net pernai, kai taip vėlai atėjo pavasaris, blindė pradėjo žydėti balandžio 19–22 dienomis. O šiemet ji pražydo kovo pabaigoje. Toks pavasaris labai retas“, – pastebėjimais dalijosi A.Amšiejus.

Jis spėjo, kad šiemet vasara bus labai audringa.

„Jei baltalksnis pražysta anksčiau už lazdyną, bus gera vasara. Bet jei lazdynas pradeda anksčiau žydėti, vasara bus permaininga – karštį keis šaltis, bus daug bangų. Šiemet turėtų būti audringa vasara“, – aiškino bitininkas.
A.Amšiejus dabartinius vyraujančius orus jau vadina sausra.

„Dar ne gegužė, o jau sausra. Manau, kad vasara bus tokia karšta, kokios senokai neregėjome. Ne sodininkui ir daržininkui, o poilsiautojui prie jūros ji bus skirta“, – prognozavo sodininkas.

Puls kenkėjai ir ligos

Augalų žinovas patarė pavasarį darbus sode ir darže pradėti nuo tręšimo. Kadangi žiema buvo be sniego, daugelio augalų šaknys apšalo.

„Galiu iš karto pasakyti, kas mūsų laukia šį pavasarį ir vasarą – augalus puls ligos. Juk augalai nusilpę, šaknys nesugeba pasiimti maisto medžiagų. Jei anksčiau netręšėte augalų, tai šiemet būtinai tai reikia padaryti“, – patarė specialistas.

Bitininkas įspėjo, kad jei vasarą užeis sausra, augalai dar labiau nukentės, todėl žemę būtent dabar reikia papildyti maisto medžiagomis.

Priminė liaudiškus metodus

A.Amšiejaus nuomone, sodams purkšti vertėtų naudoti natūralias priemones, o ne cheminius preparatus.

„Tokį insekticidą, kaip „Actara“, siūlyčiau visai uždrausti, nes jame yra nikotinoidų. Šiuo chemikalu nupurškus bulves, nikotinoidų randama bulvių traškučiuose. Pernai kėlėme klausimą, kad šis insekticidas būtų nepardavinėjamas mėgėjams sodininkams. Juk prie kiekvienos chemijos priprantama, vystosi atsparumas. Naudingiausia būtų išlaikyti natūralią pusiausvyrą“, – savo nuomonę išsakė A.Amšiejus.

Sodininkas siūlė prisiminti tuos senovinius sodų priežiūros būdus, kuriuos naudojo protėviai.
Pavyzdžiui, žiedgraužį nesunku surinkti sode purtant medžius.

„Pirmiausia reikia dieną apžiūrėti pumpurus. Na, jei randi lašelį skysčio, kuris yra žiedgraužio muskusas ant pumpuro, reikia anksti ryte atsikelti, pasitiesti plėvelę po medeliu ir jį purtyti. Taip esu trijų litrų stiklainį žiedgraužių pririnkęs“, – aiškino A.Amšiejus.

Tabako dulkių, svogūnų laiškų nuovirai taip pat padeda kovoti su sodų kenkėjais.

„Švediškos ramunės, skaistenio, ugniažolės nuovirai naudojamai tik atskiedus, nes jie degina labiau nei chemikalai. O štai su rožių miltlige geriausia kovoti pienu. Reikia keturis kartus kas 3–4 dienas nupurkšti augalus. Tačiau dabar žmonės nenori vargti“, – apgailestavo A.Amšiejus.