Išsidaliję "Fortūnos" apdovanojimus, Kauno teatralai Tarptautinę teatro dieną, pažymimą kovo 27-ąją, nusprendė švęsti tyliai.

Pasigedo režisierių?

Svarbiausi Kauno teatralų įvertinimai - „Fortūnos“ prizai ir diplomai išdalyti. Tačiau „Fortūnos“ prizas už režisūrą neteiktas antrus metus iš eilės. Tiek pat laiko „Fortūnos“ komisijoje verda karštos diskusijos, teikti šį prizą ar ne. „Pastaraisiais metais Kaune buvo keletas ryškių režisūrinių darbų - Artūro Areimos „Laimingi“ arba Kęstučio Jakšto „Mieloji Čariti.“ Tačiau „Fortūnų“ kartelė yra užkelta aukštai - savo laiku už režisūrą ji yra teikta Gintarui Varnui, Jonui Vaitkui. Tokio darbo, kuris prilygtų tokiam „Fortūnos“ standartui šiemet nei pernai nebuvo. Todėl nusprendėme tokio prizo neteikti“, - sakė „Fortūnos“ ir „Auksinių scenos kryžių“ komisijų narė, teatrologė, Vytauto Didžiojo universiteto Teatrologijos katedros vedėja Jurgita Staniškytė.

Jaunųjų režisierių darbai, anot pašnekovės, nuteikia viltingai, ir galbūt ateityje jie išsikristalizuos į brandų, apdovanojimo vertą darbą.

Kitaip yra su gerais aktorių darbais - jais praėjusių metų teatro sezonas Kaune buvo turtingas. Su „Auksinių scenos kryžių“ komisija žiūrėjusi naujausius spektaklius visoje Lietuvoje, teatrologė pastebėjo, kad Kaune sukurti aktoriniai darbai kiekybe ir kokybe žengė ryškų žingsnį į priekį. „Yra daug premjerų, jauni ir vyresniosios kartos aktoriai galėjo pasireikšti įvairių režisierių, įvairios stilistikos spektakliuose. Tai - ir Kauno trupės senbuviai Dainius Svobonas, Liubomiras Laucevičius, ir atvažiuojantys Rolandas Kazlas, Toma Vaškevičiūtė“, - vardijo pašnekovė.

Kodėl „Fortūnos“ ir „Auksinių scenos kryžių“ komisijos pastebi tokius skirtingus darbus? Anot J.Staniškytės, taip atsitinka dėl to, kad „Auksinių scenos kryžių“ komisija vertina visos Lietuvos mastu. „Sakykime, D.Svobono vaidmuo „Skėriuose“ tikrai geras, tai - viena iš jo aktorinės karjeros viršūnių. Bet „Auksinių scenos kryžių“ komisija jo sukurtą vaidmenį lygina su aktorių iš Eimunto Nekrošiaus, kitų režisierių spektaklių darbais. Kauno mastelis kai kurias korektūras atneša. Pagaliau, pats „Fortūnos“ prizas skirtas tam, kad būtų galima pasidžiaugti teatriniais darbais Kaune, kurie bendroje Lietuvos panoramoje ne visada pastebimi“, - sakė teatrologė.

Pašnekovė pastebėjo, kad vertinant režisūrinius darbus, vieniems labiau patinka formalūs, kitiems - literatūriniai-psichologiniai darbai. Taip vertinant režisieriaus darbą kartais susiduria skirtingos teatro sampratos. „Yra buvę atvejų, kai Kaune „Fortūnos“ prizas buvo įteiktas už literatūrinę-psichologinę režisieriaus interpretaciją (Jono Vaitkaus "Visi mano sūnūs"), o Auksinis scenos kryžius - už formos paieškas (Eimunto Nekrošiaus "Faustas"). Kai kam galbūt tai atrodo visiškai skirtingo kalibro darbai, bet palyginti skirtingoms teatro sampratoms atstovaujančius spektaklius iš tiesų sudėtinga“, - tvirtino J.Staniškytė.

Praeities nostalgija

"Kas man teatras? Rojus ir pragaras", – išgirdusi klausimą nusikvatojo aktorė Gražina Balandytė. Gimusi Šiaulių krašte, nuo 1958 m. ji save atidavė Kauno valstybiniam dramos teatrui (KVDT).

Ilgametės artistės nuopelnų sąraše – dešimtys teatro, kino ir televizijos vaidmenų. Čia ir "Auksinis scenos kryžius", ir "Fortūnos" statulėlė, ir LDK Gedimino Komandoro kryžius.

"Neklauskite kokios mano nuotaikos artėjant Tarptautinei teatro dienai, – atsiduso žymi aktorė. – Premjero namams skiriami keli milijonai litų, o teatralams kasama duobė tiesiog scenoje."

Aktorė su nostalgija prisiminė laikus, kai švęsti Tarptautinės teatro dienos sugužėdavo dešimtys teatralų ir šimtai jiems prijaučiančių teatro mylėtojų. Visi kartu jie keliaudavo Laisvės alėja, traukdavo dainas, o tuomet pasklisdavo po KVDT erdves.

"Kažkada Kauno sporto halėje žaidėme krepšinį. Profesionalai krepšininkai kamuolį mėtė su bokso pirštinėmis, aktoriai – be jų. Suolai lūžo nuo žiūrovų", – prisiminė aktorė.

Pasakos prisiminimus

Šiemet G.Balandytė taip pat minės profesinę šventę. "Dar nebuvo tokių metų, kad ji eitų ir praeitų", – tikino scenos primadona. Malonią staigmeną teatralams, pasak jos, kitą savaitę rengia teatro vadovas Egidijus Stancikas.

"Neturėdami pinigų, patys pasidarysime sau šventę. Anksčiau jų taip pat nebuvo daug, bet krūtinėse saugojome daugiau giedros nuotaikos. Dabar viskas pasikeitė", – apie niūrią nūdieną kalbėjo G.Balandytė.

Staigmeną žiūrovams ruošia ir pati aktorė: teatro dienos išvakarėse kartu su kolegomis Vaiva Mainelyte, Vytautu Tomkumi ir Regimantu Adomaičiu stos prieš Kauno publiką.

G.Balandytė nevaidins Krupskajos, Elzės, Nadeždos ar kito teatro scenoje sukurto vaidmens. Žymiausia aktoriai susirinkusius žiūrovus kvies prisiminti legendinius filmus: "Niekas nenorėjo mirti", "Velnio nuotaka", "Tadas Blinda", "Raudonmedžio rojus". Aktoriai dalysis įdomiomis istorijomis iš teatro užkulisių, galbūt net atskleis niekam nežinomų meilės istorijų.

"Dainų nebus. Juk mes – ne dainininkai. Viliuosi, kad viskas bus kaip senais gerais laikais", – pasisemti teigiamų emocijų iš bendravimo su žiūrovais vylėsi legendinė aktorė.

Ypatingų staigmenų nerengia

Vasario pabaigoje teatralai miestiečius kvietė į festivalį "Fortūnų dienos ir naktys". Organizatoriai tokiu būdu teatro mylėtojams norėjo priminti apie artėjančią Tarptautinę teatro dieną. Visgi kovo 27–ąją jie nusprendė švęsti uždarai. Tądien ypatingų staigmenų žiūrovai neišvys.

KVDT kolektyvas profesinę šventę minės savame rate. "Per mažos erdvės su visais žiūrovais būti kartu", – tikino teatro atstovė spaudai Jurga Knyvienė.

Kauno valstybinio muzikinio teatro šeima šeštadieniui taip pat neparengė jokių netikėtumų. Pasak teatro atstovės Linos Stankevičiūtės, dabar visas dėmesys sutelktas į Anželikos Cholinos spektaklio premjerą "Madam Pompadur".

"Teatro dieną mes minėsime kiek vėliau – kartu su premjera", – tikino L.Stankevičiūtė. Tai įvyks balandžio pradžioje.

"Uždarame rate paminėsime šią šventę. Tačiau ją kur kas labiau įprasmino kiti dalykai", – tikino Kauno valstybinio lėlių teatro vadovas Sigitas Klibavičius. Pirmadienį iš Rokiškyje vykusio Lietuvos teatrų festivalio "Vaidiname žemdirbiams – 2010" Kauno teatras atsivežė apdovanojimą už geriausią vaikišką spektaklį. 5 tūkst. litų premija ir diplomu buvo įvertintas Olego Žiugždos spektaklis "Užburtos pilies paslaptis".

Tiesa, Tarptautinės teatro dienos proga šiame teatre vyks renginys "Akustinis teatras". Jis skirtas dainuojamosios poezijos ir gitaros muzikos skambesio mylėtojams. Scenoje pasirodys dainų autorius ir atlikėjas Algirdas Lipskas. Kitas vakaro dalyvis – įvairiais instrumentais grojanti grupė "Machaonas".

Atskleis scenos užsklandą

Tik ką baigėsi spektaklis. Prilipę prie veidrodžių aktoriai valosi storą grimo sluoksnį, aptaria padarytas klaidas arba atvirkščiai – žarsto vienas kitam komplimentus.

Kitapus scenos žiūrovai kyla nuo kėdžių, dalijasi įspūdžiais. Kažkam įstrigo originalios dekoracijos, kažkam – netikėta aktoriaus veido išraiška, kažkas drabužinės link kulniavo taip ir nesupratęs siužeto. Dar kelios minutės, ir šurmulys nutyla. "O ar jums niekada nekilo mintis: ką mato, jaučia ir girdi aktorius vykstant spektakliui? Tarkim, vaidindamas šekspyriškas aistras?" – šyptelėjo Kauno kamerinio teatro administratorė Vaida Gedzevičiūtė.

Į šiuos klausimus Tarptautinės teatro dienos proga susirinkusiems žiūrovams atsakys aktorius Aleksandras Rubinovas. Teatralas atvirai pasakos apie savo darbo subtilybes – kuriozus, nesusipratimus, kurių žiūrovų akis nepastebi, staigmenas.

"Vykstant spektakliui aktoriaus nekalbinkite, tačiau, jei užsivėrus uždangai, kažkam kirbės vienas kitas kausimas, manau, sulauksite atsakymo", – prasitarė administratorė V.Gedzevičiūtė.

Mažajame teatre susirinkusieji galės pamatyti ypač populiarų spektaklį "Žmogus medyje". Trijų personažų gyvenimo istorija, kupina ištikimybės priesaikų ir jų laužymo, šmaikščių apibendrinimų, netikėtų veiksmo vingių ir tragikomiškų situacijų, teatro administracijos teigimu, labiausiai tiks pažymint jų profesinę dieną.

„Fortūnos“ prizai:

Režisierei ir dramaturgei AGNEI DILYTEI - už dramaturgijos ir režisūros jungtį spektakliuose „LAUROS KOSMOSAS“ ir „SIDABRINIS FĖJOS ŠAUKŠTELIS“ (režisierė ir pjesių autorė Agnė Dilytė). Kauno Mažasis teatras.

Režisieriui ir choreografui ANDRIUI KURIENIUI - už šokio spektaklį „SAPNAS Nr. 5“. Kauno šokio teatras „Aura“.

Aktorei INESAI PALIULYTEI - už NADEŽDOS vaidmenį spektaklyje pagal Biljanos Srbljanovič pjesę „SKĖRIAI“ (režisierius Rolandas Atkočiūnas). Kauno valstybinis dramos teatras.

Aktoriui DAINIUI SVOBONUI - už FREDŽIO vaidmenį  spektaklyje pagal „SKĖRIAI.“

Aktoriui ROLANDUI KAZLUI ir aktoriui LIUBOMIRUI LAUCEVIČIUI - už kūrybingą partnerystę spektaklyje pagal Antono Čechovo kūrinius „PALATA“ (inscenizacijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas). Kauno valstybinis dramos teatras.

Scenografei JANINAI MALINAUSKAITEI - PADĖKOS FORTŪNA už nuopelnus Lietuvos teatrui.

Aktoriui ANTANUI TARASEVIČIUI - PADĖKOS FORTŪNA už nuopelnus Lietuvos teatrui.

„Fortūnos“ diplomai:

Dirigentui JULIUI GENIUŠUI - už svarų indėlį į Kauno valstybinio muzikinio teatro kūrybinę veiklą ir Kauno miesto muzikinį gyvenimą.

Šviesų dailininkui VLADIMIRUI ŠERSTABOJEVUI  - už šviesų dizainą šokio spektaklyje „Sapnas Nr. 5“ ir svarų indėlį vystant šią meno šaką.

Solistei RŪTAI ZAIKAUSKAITEI - už ČARITI vaidmenį Cy Coleman miuzikle „MIELOJI ČARITI“ (režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Julius Geniušas). Kauno valstybinis muzikinis teatras.

Aktoriui ANTANUI KURKLIEČIUI - už  JOVIČIAUS, Fredžio ir Dados TĖVO vaidmenį spektaklyje pagal Biljanos Srbljanovič pjesę „SKĖRIAI“ (režisierius Rolandas Atkočiūnas). Kauno valstybinis dramos teatras.

Aktorei TOMAI VAŠKEVIČIŪTEI ir aktoriui TOMUI RINKŪNUI - už darnų kūrybinį duetą spektaklyje „LAIMINGI“ pagal Friedricho von Schillerio pjesę „Klasta ir meilė“ (režisierius Artūras Areima). Kauno valstybinis dramos teatras.