Nacionalinėje dailės galerijoje penktadienį atidarytos dvi naujos parodos – "Lietuvos kinas ir dailė" bei "Milijonas ir viena diena". Abi jos atiduoda duoklę kino menui.

Idėja – iš smalsumo

Paroda mįslingu vardu "Milijonas ir viena diena" bando gilintis į daugiau nei šimtmetį skaičiuojančią judančių vaizdų istoriją, pasitelkdama kiną, televiziją, internetą, kitas meno sklaidos priemones.

Vienoje iš galerijos salių sustatytuose įvairiuose ekranuose žiūrovai gali pamatyti įvairių šalių ir laikotarpių kino ir videomeno kūrėjų darbus. Tarp jų – Richardo Donnerio, Jeano Luco Godard'o, Dominique Gonzalezo-Foersterio, Sergejaus Paradžanovo ir kitų. Lietuvai atstovauja Vidmantas Bačiulis, Jonas Mekas, Raimondas Vabalas, Vytautas Žalakevičius, Arūnas Žebriūnas, kiti garsūs kino kūrėjai.

"Šios parodos idėja mums kilo iš smalsumo. Norėjosi giliau pažvelgti į reiškinį, kuris darė įtaką visai XX ir XXI a. kultūrai", – sakė vienas iš parodos kuratorių Giedrius Gulbinas.

Šią parodą kuratoriai suskirstė į tris dalis: svajonės, dėlionės ir abejonės. Pirmojoje kinas fiksuoja tobulesnį nei realybėje gyvenimą, kokį daugelis norėtų matyti, antrojoje bandoma užfiksuoti tikrąją situaciją, paskutiniojoje į vieną susipina keli pasakojimai.

Netikėti atradimai

Į parodos atidarymą pristatyti savo filmo "Kentauras" atvykęs vengrų menininkas Tamaso St.Auby prisipažino, kad jam šis jo kūrinys labai brangus. "Nuolat darau daugybę įvairiausių darbų, tačiau šis yra mano vienintelis tikras filmas. Nors daug apžvalgininkų sako, kad jame kalbu apie marksistinę santvarką, tačiau taip tikrai nėra – jame pasakojama apie pasaulines problemas", – kalbėjo jis.

Nors jo filmas sukurtas 1973–1975 m., cenzūros buvo iš karto uždraustas ir atrastas tik 1992 m., o viešai parodytas tik pernai. "Mane šis filmas paveikė labiausiai iš visų iki tol matytų, tai vadinčiau metų atradimu ir man garbė sėdėti šalia tokio filmo kūrėjo", – liaupses vengrui žarstė lietuvių menininkas Deimantas Narkevičius.

Parodą "Milijonas ir viena diena" papildys dvi filmų programos NDG auditorijoje: spalio 21 d., ketvirtadienį, – "Filmai apie filmus", gruodžio 10 d., penktadienį, – "Lietuvos kino mėgėjų filmai".

Užduotis – likti nematomiems

Kitoje tuo pačiu metu atidarytoje parodoje "Lietuvos kinas ir dailė" pristatomi kino scenografijos eskizai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinio. Ji apima XX a. 6–8 dešimtmetį, kuriuo kūrė žymiausi Lietuvos kino dailininkai – Arūnas Žebriūnas, Algirdas Ničius, Algimantas Švažas, Juzefa Čeišytė, Vytautas Kalinauskas, Jeronimas Čiuplys ir Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė.

"Mes visada stengėmės dirbti taip, kad liktume nematomi. Jei niekas nepastebi dailininko darbo, bet visi patenkinti vaizdu, vadinasi, viskas pasisekė", – šypsojosi A.Ničius. Didelė dalis jo, kaip ir kitų dailininkų eskizų, laikui bėgant dingo.

"Ką padarydavome, priklausė ne mums, o kino studijai. Pamenu, kaip man skambino tokios mergaitės ir klausė, ar jos gali pasiimti mano eskizus iš šiukšlyno, nes juos ten išmetė. Sakiau, imkite ką tik norite. Taip daug darbų ir visai dingo", – apgailestavo jis.

Tačiau tai, ką pavyko išsaugoti, dabar galima pamatyti parodoje. Ji veiks iki gruodžio 19 d.