Tėvynę tūkstantmečio proga šiomis dienomis dainomis sveikins apie 40 tūkst. lietuvių. Iš viso pasaulio jie susirinko į Vilnių dalyvauti Tūkstantmečio dainų šventėje.

Tradicijų tąsa

Šventės dalyviai per šešias dienas dainomis primins šalies istoriją. Organizatoriai kviečia ne tik atsigręžti į Lietuvos praeitį, bet ir ją įvertinus susimąstyti, kas laukia mūsų valstybės.

Dainų šventės ateitį "Ąžuoliuko" choro meno vadovas, Didžiosios dainų dienos ir Moksleivių dainų dienos kūrybinių grupių vadovas Vytautas Miškinis mato šviesią ir spalvingą. "Jaunimui turi būti svarbi Dainų šventės tradicija. Tačiau ji turi ateiti per tėvus ir mokyklas. Visi vaikai nori šokti, dainuoti, sportuoti, tik reikia tam sąlygas sudaryti. Jei nepradėsi ugdyti požiūrio į kultūrą nuo mažens, nesulauksi jo vėliau, nes tai bus svetima, neorganiška, apskritai nebus poreikio puoselėti tėvų tradicijas", – įsitikinęs V.Miškinis.

Brolystės jausmas

V.Miškinis Dainų šventę, į kurią pats įsiliejo nuo septynerių metų, vadina misija, menine saviraiškos priemone ir būtinu tautai reiškiniu. Anot jo, Dainų šventė – ne dainorėlių sambūris, o šalies kultūros veidrodis, savasties, bendrumo su tauta pajutimo akimirka. Ne mažiau jausminga ir turtinga nei Baltijos kelias, primenantis, kad nors lietuvis lietuvį neretai vilku išvadina, tačiau vis tik sunkiausiu momentu broliškai ranką ištiesia.

Tai, kad Dainų švenčių tradicija išliko tik mažose Baltijos valstybėse, taip pat byloja apie tautiečių stiprybę ir brolystę. "Dainų šventėje tūkstantinė minia kuria meną, pagerbia savo kultūrą. Tai ne tas pat, kas gavus pinigų pakviesti užsienio atlikėją, kuris savo šūkčiojimais išjudina minią. Kiek man teko šnekėti su užsienio ekspertais, jie sako, kad jei reikėtų ką nors panašaus savo šalyje padaryti, nė nežinotų, nuo kurio galo pradėti. Lietuvių dainų ir šokių švenčių tradiciją UNESCO paskelbė pasauliniu paveldu. Taigi Dainų šventė – ir proga parodyti savo talentus, kurie gali nustebinti pasaulį", – kalbėjo V.Miškinis.

Skambės šešias dienas

Visą savaitę 14 unikalių kultūros renginių vyks įvairiose sostinės erdvėse. Trečiadienį šventės pradžios renginiai šurmuliuos Vilniaus senamiestyje, prie Vilnios tiltų. Čia bus pinamos kasos iš gėlių girliandų, upelyje bus statomos skulptūros, žadama ugnies ir oro reginių, Bernardinų ir Šv. Jonų bažnyčiose skambės lietuvių kompozitorių Broniaus Kutavičiaus, Algirdo Martinaičio ir kitų kūrėjų naujausi kūriniai. O vakare Katedros aikštėje vyks Dainų šventės atidarymo koncertas "Pasveikinkim vieni kitus", ant Valdovų rūmų sienų bus rodomos specialios instaliacijos ir "Neregėtos Lietuvos" vaizdai.

Liepos 2-ąją Nacionalinėje filharmonijoje rengiamas chorinės muzikos vakaras "Šimtmečio dainos". Dieną Radvilų rūmuose bus galima apžiūrėti liaudies meno parodą, o sutemus Kalnų parke vyks įspūdingas Ansamblių vakaras "Metai", kuriame dalyvaus 3,5 tūkst. muzikantų, šokėjų, dainininkų.

Net 16 tūkst. vaikų ir jaunimo liepos 3-iąją sutartinai dainuos Vingio parko estradoje, o Šv. Jonų bažnyčioje Kanklių popietė suburs apie 700 kanklininkų iš visos Lietuvos.

Liepos 4-oji paskelbta Folkloro diena. 5,6 tūkst. jos dalyvių visus kvies į Sereikiškių parką. Čia bus galima sužinoti apie Duonos kelią, užsukti į Lino ir Vaikų kiemus, susipažinti su lietuviškomis žirgų ir skalikų veislėmis. Katedros aikštėje iš žemės, suvežtos iš įvairių regionų, kaip senovėje, kepurėmis, prijuostėmis ir saujomis bus pilamas Lietuvos žemėlapis, lankomas senasis Sereikiškių parko ąžuolas, akmenys, Vilnios vandenys, kopiama į Gedimino kalną budinti Žemės atminties. Vakare Vilnių sudrebins pučiamųjų orkestrų "Vario audra".

Liepos 5-ąją į Dainų šventę pirmą kartą įsilies ir teatras. Bus rodomas mėgėjų teatrų spektaklis "Amerika pirtyje".

"Amžių sutartinė" baigsis dalyvių eitynėmis liepos 6-ąją. Bendrumo dvasią, dėl kurios Lietuva šiandien yra nepriklausoma valstybė, simbolizuos į Vingio parką žygiuosiantys apie 11 tūkst. dainininkų. Taip pat bus atidengiamas tūkstantmečio monumentas "Vienybės medis", su jame iškaltomis Lietuvai labiausiai nusipelniusių žmonių pavardėmis. Skambų tūkstantmečio minėjimą baigs finalinis Dainų dienos koncertas.

Pasak V.Miškinio, nors šiais metais Dainų šventėje dalyvių bus mažiau, jos repertuare krizės anaiptol negirdėti. "Krizė yra tik tokia – kartų klausimas. Dainų šventės dalyviai yra nuo pačių mažiausių iki senjorų. Senoji karta nenori dainuoti jaunimo dainų, o jaunimas nenori senosios kartos palikimo. Tačiau aukso viduriukas ir yra tos priešpriešos darna", – juokavo Dainų dienos vadovas.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
„Dainų šventės“ programa