- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas.
„Tik po saugiu dangumi gali klestėti demokratija, bręsti ir gyvuoti pilietinė visuomenė. (...) Visa tai turime, ir didele šios sėkmės dalimi yra narystė stipriausiame gynybiniame aljanse, kurios kryptingai ir atkakliai siekė daugybė valstybei atsidavusių žmonių, jos vadovų ir diplomatų“, – savo sveikinime teigė premjerė.
„Ši privilegija, kurios, deja, neturi užpulta Ukraina, ginanti save, laisvąjį pasaulį ir jo vertybes, vis dėlto nepaverčia saugumo savaimine duotybe, leidžiančia pamiršti, kad už saugų rytojų esame atsakingi ir mes patys“, – pridūrė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, vienybė yra saugumo pagrindas.
„Ukrainiečiai mums kasdien primena, kokia jėga glūdi vienybėje ir valioje gintis. Ugdykime, puoselėkime šią jėgą, kuri kartu su NATO stiprybės principu – vienas už visus, visi už vieną – yra tvirčiausi, nepalaužiami mūsų saugumo pagrindai“, – akcentavo I. Šimonytė.
Lietuvos narystės NATO 20-mečio išvakarėse dalyvaudamas minėjime Šiauliuose prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad šalies sprendimas prisijungti prie Aljanso buvo geriausia investicija.
„Europoje naujai apsireiškęs kruvinas Rusijos teroras prisideda prie nestabilumo ir grėsmių augimo visame pasaulyje. Tačiau mes Lietuvoje esame ramūs, nes žinome, kad daugiau niekada nebūsime vieni. Šalia visada turėsime tvirtą, palaikančią Aljanso šeimą ir bet kokius iššūkius priimsime kartu“, – ketvirtadienį teigė šalies vadovas, pažymėdamas, kad šiuo metu pagrindinė NATO užduotis yra padėti Ukrainai.
ELTA primena, kad kovo 29-ąją sukanka 20 metų, kai Lietuva tapo visateise NATO nare.
1994 m. sausio 4 d. Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas nusiuntė NATO Generaliniam Sekretoriui Manfredui Verneriui laišką su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare. Tą pačią dieną A. M. Brazauskas paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos narystės NATO.
2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su NATO dėl narystės.
2004 m. kovo 10 d. Lietuvos Seimas ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį (Vašingtono sutartį).
2004 m. kovo 29 d. ministras pirmininkas A. M. Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV Valstybės Sekretoriui Kolinui Pauelui Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią istorinę dieną Lietuva tapo visateise NATO nare.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: įstatymas dėl „užsienio įtakos“ neigiamai paveiks Sakartvelo eurointegraciją2
Sakartvelo parlamento priimtas įstatymas dėl „užsienio įtakos“ neigiamai paveiks šios šalies eurointegracijos procesą, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
A. Landsbergienė – apie gandus: ar byra santuoka ir ar ketina emigruoti?6
Socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ tinklų įkūrėja, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žmona Austėja Landsbergienė apsilankė LRT radijo laidoje „Pas N...
-
LAT grąžino teismui iš naujo nagrinėti buvusio Kupiškio mero D. Bardausko bylą dėl kyšininkavimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį panaikino apkaltinamąjį nuosprendį buvusio Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko byloje ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ...
-
E. Vaitkaus pasisakymus svarstys NSGK: teigia, kad nereikia skubėti smerkti2
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį spręs, ar nereikėtų detaliau įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymų. ...
-
G. Landsbergis su kitų šalių ministrais vyksta į Sakartvelą dėl „užsienio įtakos“ įstatymo9
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Baltijos šalių ir Islandijos kolegomis antradienį vyksta į Sakartvelą, šios šalies valdantiesiems ketinant priimti prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ ...
-
A. Valinskas apie problemas regionuose ir E. Vaitkų: mauras savo darbą padarė33
Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas pirmąjį rinkimų turą vadina liūdnai nuobodžiu ir lengvai prognozuotu. Anot jo, įdomiau ne kas laimės antrame ture per prezidento rinkimus, o kokie politiniai žaidimai nusimato rudenį Seimo rinkimuose. Esą a...
-
S. Skvernelis norėtų keisti bemaž visą Vyriausybę: paliktų tik du ministrus6
Antros kadencijos siekiančiam Gitanui Nausėdai pareiškus, kad jo išrinkimo atveju turėtų keistis Vyriausybės sudėtis, tokią mintį palaiko ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas t...
-
Ekspertas apie nepavykusį referendumą: reikėtų išmokti pamokas21
Referendumas dėl dvigubos pilietybės nepavyko. Suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų,...
-
Apie E. Vaitkaus populiarumą: negalima kaltinti vien Rytų Lietuvos26
Rusišką naratyvą skleidusiam kandidatui surinkus reikšmingą balsų skaičių per prezidento rinkimus, negalima dėl to kaltinti vien Rytų Lietuvos gyventojų, sako Demokratų sąjungos lyderis Saulius Skvernelis. ...
-
Rinkimų rezultatų staigmenos ir priežastys: kas iš ko atėmė balsus?12
Ingridos Šimonytės rezultatą konservatoriai vadina sėkme, vis dėlto per penkis metus ji prarado beveik 200 tūkst. rinkėjų. Maža to, konservatoriai tapo vieno miesto partija – Vilniaus. Staigmena įvardijamas Remigijaus Žemaitaičio pasiro...