„To pasiūlymo Vyriausybė kol kas nesvarstė, ir nemanau, kad Vyriausybė tokį pasiūlymą Seimui teiks“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį pranešė, kad rengiamos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos atsisakyti dabar numatyto galimo sulaikymo termino – iki šešių mėnesių arba kol bus priimtas sprendimas dėl prieglobsčio.

Liepą per neeilinę sesiją Vidaus reikalų ministerija jau teikė tokį siūlymą, tačiau Seimas įrašė šešių mėnesių terminą nuogąstaudamas, kad dėl neterminuoto sulaikymo gali būti pažeistos žmogaus teisės.

„Turi būti problemos sprendžiamos kitaip negu tik tęsiant laiką, nes laiko tęsimas atskirais atvejais gali būti pagrįstas, bet atskirais atvejais galima kreiptis į teismą“, – sakė premjerė.

Turi būti problemos sprendžiamos kitaip negu tik tęsiant laiką, nes laiko tęsimas atskirais atvejais gali būti pagrįstas, bet atskirais atvejais galima kreiptis į teismą.

Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

Pasibaigus šešių mėnesių terminui Lietuvos institucijos gali kreiptis į teismą dėl tolesnio neteisėto migranto judėjimo ribojimo. Sulaikymo terminą teismas gali pratęsti iki 18 mėnesių.

„Manau, kad užduotis yra tokia, jog statusas žmonių, kurie pateko į Lietuvą per tą laikotarpį, per tą antplūdį, būtų kaip įmanoma greičiau išspręstas, kaip įmanoma greičiau išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai. Gali būti, kad nebus spėta visko padaryti, kad visos procedūros, apeliacijos per tą laiką neįvyks dėl kokių nors priežasčių, bet tam yra įstatymo nuostatos, kurios gali būti taikomos“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

„Ar reikės dar kokių nors įstatymo pakeitimų, to neatmesčiau, bet automatinis laiko pratęsimas man neatrodo išmintingiausias sprendimas šitoje situacijoje“, – tvirtino ji.

Lietuvos politikai ir institucijos svarsto, ką reikės daryti su neteisėtais migrantais, kai baigsis galimas jų sulaikymo terminas, kai bus atmesti jų prieglobsčio prašymai ir priimti sprendimai išsiųsti iš šalies. Nuogąstaujama, kad daugelio šių sprendimų nebus įmanoma įvykdyti, nes kai kurios kilmės šalys, pavyzdžiui, Irakas, atsisako vykdyti priverstinį savo piliečių grąžinimą.

I. Šimonytė neabejoja VSAT veiksmų tinkamumu

Premjerė I. Šimonytė mano, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) penkių afganistaniečių, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, istorijoje atliko tinkamus veiksmus.

„Kai EŽTT paskelbė laikinąsias apsaugos priemones ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasakė, kad tuo metu, kada nurodymas buvo gautas, šių žmonių nebuvo. Aš nematau pagrindo netikėti Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, – Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus, sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad neretai valstybės sieną bando kirsti tie patys asmenys, kurie jau buvo apgręžti atgal į Baltarusiją.

„Reikia labai aiškiai suprasti, kad iš tų žmonių, kuriems nepavyksta kirsti valstybės sienos, kiekvieną dieną labai dažnai tai yra tie patys žmonės. Jie bando ne kartą nelegaliai kirsti sieną. Labai gali būti, kad šitie žmonės bandė tą sieną kirsti ir anksčiau, ir nebuvo į Lietuvos Respubliką įleisti todėl, kad galioja toks sprendimas ir nurodymas“, – aiškino ji.

Kiek suprantu, tie žmonės, kurie buvo sulaikyti, yra be dokumentų. Viskas, ką jie turi, – dokumentų nuotraukos mobiliuose telefonuose.

Tačiau premjerė nėra įsitikinusi, ar 5 šiuo metu Ignalinos rajono Puškų užkardoje esantys asmenys yra tie patys afganistaniečiai, kuriems Strasbūro teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

„Ar tai yra tie patys žmonės, apie kuriuos kalba EŽTT, aš tikrai negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Todėl, kad kiek suprantu, tie žmonės, kurie buvo sulaikyti, yra be dokumentų. Viskas, ką jie turi, – dokumentų nuotraukos mobiliuose telefonuose“, – teigė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad EŽTT nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.

Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.

Antradienį 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, buvo užfiksuoti Lietuvos teritorijoje – Ignalinos rajono Puškų užkardoje.

Pasieniečių sulaikyti penki nelegalūs migrantai afganistaniečiai trečiadienį pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Kaip informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba, pradėti tokiais atvejais įprasti veiksmai.

Vyriausybė trečiadienį parengė kreipimąsi į EŽTT dėl penkių afganistaniečių. Šią žinią spaudos konferencijoje patvirtino Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.

„Šiandien baigiame rengti prašymą EŽTT, prašydami panaikinti Lietuvai paskirtas laikinas apsaugos priemones dėl penkių afganistaniečių. Šiuo metu yra atliekamas šio prašymo dalykinis redagavimas ir artimiausiu metu, šiandien, jis bus išsiųstas EŽTT“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė K. Bubnytė-Širmenė.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4,1 tūkst. migrantų. Dauguma jų – Irako gyventojai.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prieglobsčio Lietuvoje paprašė apie 2140 migrantų, 562 prašymai išnagrinėti ir atmesti.

Nuo metų pradžios 140 užsieniečių patys išvyko iš šalies arba buvo išsiųsti.