„Tik keletas projektų atliepia lūkesčius arba tuos tikslus, kurie yra nukreipti būtent sutelkti visuomenę švęsti tą sunkiai iškovotą laisvę“, – interviu LRT radijui sakė kultūros ministrė.

Ji taip pat pasigenda aiškios strategijos paskirstant projektams lėšas.

Tik keletas projektų atliepia lūkesčius arba tuos tikslus, kurie yra nukreipti būtent sutelkti visuomenę švęsti tą sunkiai iškovotą laisvę.

„Daugelis projektų yra tie vadinai išliekamąją vertę turintys projektai, bet nesuprantama, kad išliekamoji vertė yra daugiau dvasinio pobūdžio: mes turime sugebėti savo pavyzdžiu parodyti jaunimui, kurie iš viso nedalyvavo tame procese, ką tai reiškia mums ta iškovota laisvė“, – kalbėjo L.Ruokytė-Jonsson.

Į valstybės šimtmečio minėjimo programą įtraukti keli šimtai projektų, jiems gali būti išleista apie 200 mln. eurų.

Programoje numatyta kai kurių signatarų gimtinių sutvarkymas, paminklų jiems pastatymas. Daugiausia už tai atsakingos savivaldybės. Taip pat ketinama sukurti keturis ilgametražius, devynis dokumentinius ir du animacinius filmus, skirtus valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių  ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.