Seimas formuluos savo poziciją dėl pabėgėlių problemos. Antradienį baigęs diskusiją pabėgėlių klausimu, Seimas ėmėsi trijų rezoliucijų projektų, iš kurių komitetai turi parengti vieną galutinį variantą.

Rezoliucijų projektus svarstys Socialinių reikalų ir darbo, Užsienio, Sveikatos, Švietimo ir mokslo komitetai, o galutinę versiją turės pateikti Europos reikalų komitetas.

Trys parlamentarų parengti rezoliucijų projektai - ganėtinai skirtingi. Kelių „darbiečių“ įregistruotu projektu siūloma patvirtinti, kad Vyriausybė parengtų pabėgėlių priėmimo tvarką, o ją, taip pat ir priimamų pabėgėlių skaičių, daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsais tvirtintų Seimas.

Panašų „darbiečių“ parengtą projektą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas įvertino kaip prieštaraujantį Konstitucijai, nes Seimas negali duoti tiesioginių norminių pavedimų Vyriausybei, o ir Seimo kompetencija migrantų klausimu nėra atskirai nustatyta įstatymuose.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovų registruotu rezoliucijos projektu siūloma nepritarti „privalomų įsipareigojimų ir prievolių dėl kvotų paskirstymo principui“, taip pat ES institucijos raginamos „labiau atsižvelgti į kiekvienos šalies kultūrinį tapatumą, ekonominį pajėgumą ir socialinius interesus“. Taip pat rezoliucijos projektu siūloma pabėgėlių klausimu siekti suformuluoti bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos poziciją.

Konservatorių registruotu rezoliucijos projektu kritiškai vertinami Vyriausybės veiksmai rengiantis priimti pabėgėlius. Vyriausybės pasirengimą įgyvendinti į Lietuvą atvyksiančių pabėgėlių integraciją rezoliucijos projektas siūlo įvertinti kaip nepatenkinamą.

Tuo pačiu Vyriausybė būtų raginama priimti pabėgėlių integravimo planą ir programą, apibrėžti, kas ir kaip vykdys pabėgėlių švietimą, teiks psichologinę ir socialinę pagalbą, kaip vyks pabėgėlių įtraukimas į darbo rinką.

Bendru sutarimu nusprendus imti nagrinėti visus tris projektus, o jų pagrindu rengti bendrą dokumentą, komitetų paprašyta rezoliucijų projektus apsvarstyti šį trečiadienį.

Pasisakydami diskusijose Seimo nariai kėlė klausimus - nuo integracijos galimybių šalies viduje iki sprendimų priėmimo Europos Sąjungoje. Dauguma pasisakiusių kalbėjo prieš privalomas kvotas skirstant pabėgėlius, taip pat priminė, jog pabėgėlių klausimas aktualus žvelgiant ne tik į Pietus, bet ir Rytus - Ukrainą.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis sakė, jog Lietuva pabėgėlius priimti turėtų ne visam laikui, o iki baigsis karo veiksmai Sirijoje. „Pirmiausia mes sakome, kad turime priimti pabėgėlius laikinai tol, kol baigsis karas. Vėliau jiems turi būti sudarytos sąlygos grįžti į savo tėvynę. Ne visam laikui, bet tik tol, kol jie negali ten gyventi, kol jų gyvybėms gresia pavojus“, - kalbėjo P.Gražulis.

„Ir dar vienas esminis dalykas, kad mes, bent jau Baltijos šalys ir Lenkija, turėtume priimti bendrą poziciją. Mes nemanome, kad turi būti mechaniškai skirstomos kvotos, turi būti atsižvelgiama į šalių ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą ir paliekame daugiau teisių. Galų gale mes turime kalbėti ir apie situaciją Ukrainoje, kur taip pat yra nemažai pabėgėlių. Manau, kad kultūros požiūriu mums daug artimesni būtų Ukrainos, o ne Sirijos piliečiai“, - tęsė „tvarkiečių“ seniūnas.

„Ukrainos žmonės, pasitraukę iš karo zonos, negavę tinkamos pagalbos prieš žiemą pradeda grįžti atgal į savo namus, tai yra atgal į okupuotas teritorijas. Aš galvoju, kad mes prarasime ir juos. Jeigu mūsų parlamente visada prioritetas buvo Rytų partnerystė, Ukraina, Ukrainos žmonės, pagalba jiems, mes bekalbėdami vien tik apie pabėgėlių problemą per mažai turbūt akcentuojame, kad tokių pat pabėgėlių iš karo zonos yra ir Ukrainos viduje, ir aplink mus“, - sakė Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.

Konservatorius Audronius Ažubalis pabrėžė, jog valstybės narės turi išlaikyti savo sprendimo teisę, o pastarieji sprendimai dėl pabėgėlių gresia vis sunkesniu konsensuso radimu.

„Kaip parodė pabėgėlių krizės atvejis, kuo mažiau liks galių valstybėms narėms, tuo mažesnio kompromiso ir konsensuso paieškos tikimybės Sąjungoje. Diskusijos apie Europos Sąjungos federalizaciją turėtų kilti iš apačios – suverenių valstybių piliečių, o ne tik iš Europos Sąjungos politikų. (...) Padėti nelaimės ištiktiems yra kiekvienos valstybės ir visuomenės moralinė pareiga. Tačiau ši moralinė pareiga negali tapti teisine prievole, nustatyta be mūsų dalyvavimo ir mūsų pačių apsisprendimo“, - kalbėjo A.Ažubalis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis stebėjosi, kaip pabėgėliai pakliūna į Europą.

„Kaip šimtai tūkstančių žmonių patenka į Europą, per NATO saugomas išorines sienas? Aš įsivaizduoju, kad siena turi būti saugoma taip, kad nė vienas žmogus negali praeiti. Arba tai daroma tyčia, arba iš principo negalima apsaugoti sienos. Tada galima padaryti išvadą, kad Europą, NATO šalis galima užkariauti be ginklo, be šūvių, be žaliųjų žmogeliukų, tiesiog pasitelkiant paprastų civilių vyrų, moterų, vaikų pagalbą. Jeigu yra taip, jeigu negalima apsaugoti sienos, jeigu yra tokia problema, tai galima padaryti vienintelę išvadą, kad Europai čia yra Dievo bausmė už tai, kad palaipsniui atsisako krikščioniškų vertybių“, - sakė Z.Jedinskis.

Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas kvietė politikus rasti bendrą sprendimą ir poziciją, kaip ir anksčiau strateginiais - integracijos į Europą, NATO klausimais.

„Strateginės problemos, primenu, Lietuvai geriau sekėsi, kai turėdavome platesnį ar siauresnį politinį konsensusą. Todėl aš siūlyčiau pamėginti šitas rezoliucijas sujungti į vieną, paskirti darbo grupę ir parengti rezoliuciją, kad mūsų rinkėjai žinotų, kad valdžia, o valdžia yra ir Seimas, ir opozicinės partijos, sprendžia problemas, turi savo požiūrį, o ne tik pasakoja tautai ir gąsdina įvairiomis grėsmėmis“, - sakė G.Kirkilas.

Prisidėdama prie Europos Sąjungos programos, Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius  iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Pirminė jų integracija vyktų Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, vėliau migrantai būtų perkeliami į savivaldybes.