Sukirto rankomis su VRK

Nors dar per 2012-ųjų Seimo rinkimus visuomeninės organizacijos "Baltosios pirštinės" atstovai negailėjo kritikos Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl esą nepakankamos skaidraus balsavimo priežiūros, šiais metais minėtos organizacijos naujoji vadovė Marija Šaraitė sukirto rankomis su VRK pirmininku Zenonu Vaigausku, pasirašydami bendradarbiavimo sutartį.

VRK puslapyje rašoma, jog "susitarimu siekiama įkvėpti piliečius prisiimti atsakomybę už skaidrius ir sąžiningus rinkimus, įgalinti visuomenės narius efektyviai stebėti, fiksuoti ir pranešti apie galimus korupcijos atvejus iki rinkimų ir rinkimų dieną viešinti ir kovoti su neskaidrumo ir korupcijos atvejais".

"Baltosios pirštinės" nuo pat įsikūrimo, per 2012 metų parlamento rinkimus triukšmingai kaltino VRK, neva ji ieško būdų, kaip netirti pažeidimų.

"Mes gi nesakome, kad mūsų negalima kritikuoti. Nepasakyčiau, kad kritika buvo nepagrįsta. Jei mūsų apylinkių komisijose yra girtuokliaujama, kaipgi nereikši pretenzijų? Mes nespėjame visko sužiūrėti. Nemanau, kad turėtų būti kažkokios neliečiamos zonos, tarp jų ir VRK, ir pačių "Baltųjų pirštinių" veikla. Mes sakome, kad didžiausia jų yda ta, kad jie visada nori rasti trūkumus, bet tai suprantama, jaunimas – maksimalistai", – pabrėžė Z.Vaigauskas.

Taigi per ketverius metus, regis, daug kas pasikeitė.

Šiuo susitarimu VRK įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti ir "Baltųjų pirštinių" atstovams suteikti prieigą prie politinės reklamos ir kampanijų finansavimo stebėsenos sistemos, spręsti iš "Baltųjų pirštinių" gautus pranešimus apie galimus pažeidimus ir informuoti apie priimtus sprendimus.

Anot Z.Vaigausko, jeigu nebūtų naudos rinkimams iš to bendradarbiavimo, VRK nebūtų pasirašę su jais susitarimo.

Įtarimai šališkumu – nepagrįsti?

Toks "persivertimas" gana keistas, nes dar tik pernai, prieš pastaruosius savivaldos rinkimus, garsiai kalbėta apie "Baltųjų pirštinių" politinį šališkumą.

Tada valdančiųjų partijų atstovai šios organizacijos atsiradime įžvelgė slaptą dešiniųjų jėgų desantą.

Esą visuomeninė jaunimo organizacija "Baltosios pirštinės" yra konservatorių satelitas.

"Kai kas kaltina, jog tai – ne "baltosios", o "konservatorių pirštinės", bet visi gyvena ir mokosi. Be to, pasikeitė šios organizacijos vadovas. Žinoma, po buvusio vedlio posūkio į politiką jiems sunkiau įrodyti savo pozicijos objektyvumą ir bešališkumą, bet manau, kad jų pasiūlyto bendradarbiavimo dėl to atmesti tikrai nereikėjo", – pabrėžė Z.Vaigauskas.

Įtarimai politiniu šališkumu įgijo pagrindą, kai buvęs šios organizacijos vadovas, taip pat ir pilietinės iniciatyvos "Darom" steigėjas, visuomenininku prisistatinėjęs Tadas Langaitis tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu ir pasuko į politiką, kur, beje, didelio entuziazmo savo atsiradimu iš partijos senbuvių nesulaukė.

Tiesa, apsisprendęs kandidatuoti į Seimą, jis iš "Baltųjų pirštinių" vedlių pasitraukė.

"Tikrai nesame dešinių jėgų ruporas. Visai netrukus mūsų tinklalapyje turėtų pasirodyti pagrindinių darbuotojų viešai paskelbtos interesų deklaracijos. Tie keli tūkstančiai mūsų savanorių yra pačių įvairiausių politinių pažiūrų, bet negali priklausyti jokiai politinei partijai", – tikino M.Šaraitė.

Už stebėjimą – solidus atlygis

Pagal "Baltųjų pirštinių" interneto svetainėje pateikiamą pernykštę organizacijos veiklos ataskaitą matyti, koks buvo 2015 m. rinkimų stebėjimo organizavimo biudžetas.

Savivaldos rinkimų stebėjimui vien ši organizacija deklaruoja išleidusi beveik 41 tūkst. eurų.

Iš jų – 30 389 eurai skirta darbo užmokesčiui, kaip paaiškėjo – 6 darbuotojams.

Savanoriai atlygio esą negavo, bet jiems buvo padengtos degalų ar viešojo transporto išlaidos.

"Mes turėjome bendrą projektą kartu su Pilietinės visuomenės institutu, tam buvo skirtas finansavimas, taip pat ir darbuotojų užmokesčiui. Savanoriai atlygio negavo, užmokestis buvo sumokėtas pagrindinei "Baltųjų pirštinių" biuro komandai, kuri viską organizavo ir koordinavo", – dienraščiui patikslino M.Šaraitė.

Pilietinis visuomenės institutas daugiausia finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Veikla pasiteisino?

Remiantis "Baltųjų pirštinių" tinklalapiu, pernai savivaldybių tarybų ir tiesioginius merų rinkimus stebėjo 1 011 organizacijos savanorių.

Stebėtas balsavimas namuose, išankstinis balsavimas, balsavimas specialiuosiuose paštuose, taip pat rinkimų dieną. Nurodoma, jog rinkimų metu "Baltųjų pirštinių" savanoriai nuvažiavo 30 484 km.

Organizacijos duomenimis, nuo 2015 m. rinkimų kampanijos pradžios gauti 836 pranešimai apie rinkimų tvarkos pažeidimus visoje Lietuvoje.

Dažniausi pažeidimai – dėl agitacijos, taip pat ir socialiniuose tinkluose.

Rinkėjų papirkinėjimas sudarė tik 8 proc. visų pažeidimų, kas dešimtas skundas buvo dėl rinkimų komisijos darbo, pustrečio procento pažeidimų sudarė rinkėjų klaidinimas.

34 atvejai perduoti ištirti policijai, 214 – rinkimų komisijoms.

Pasak M.Šaraitės, "Baltųjų pirštinių" veikla Lietuvai bus reikalinga dar mažiausiai penkerius metus.

Po kelių savaičių prasidės savanorių mokymai. Šią savaitę visuomenininkai ketina susitikti su visų rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovais, bus kalbama apie rinkimų ydas ir kaip politikai gali prisidėti prie rinkimų skaidrumo.

"Rinkimų dieną mes aktyviai bendradarbiaujame su policija ir, pastebėję tam tikrus atvejus, stengiamės užfiksuoti, kad ir tų pačių balsų pirkimo informaciją ir perduoti pareigūnams. Žinoma, ne visada pakanka įrodymų ir ne visada pradedamas ikiteisminis tyrimas", – dėstė M.Šaraitė.

Laukia stebėtojų iš užsienio

Seimo rinkimus spalio 9-ąją Lietuvoje stebės ne tik gausus būrys įvairių partijų deleguotų stebėtojų bei "Baltųjų pirštinių" savanoriai, VRK gavo prašymą iš Ukrainos, kad jų aktyvistams taip pat būtų suteikta galimybė stebėti rinkimus mūsų šalyje.

"Dar, manau, sulauksime stebėtojų iš Baltarusijos, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) ribotos misijos. Jie nori susipažinti su mūsų darbu. Jie rinkimus stebėjo prieš ketverius metus ir liko patenkinti stebėjimo rezultatais. Juos domina, ar neribojamos tautinių mažumų teisės. Stebėtojai žada atvykti ir iš Kanados", – vardijo Z.Vaigauskas.

Kanadiečius domina, kaip sudaromi elektroniniai rinkėjų sąrašai ir kaip veikia ši sistema, domina galimybė Lietuvos rinkėjams balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje, taip pat balsavimas užsienyje.