Tie patys milijardai

„Ketvertas dešimtbalėje sistemoje“, – kukliu pažymiu 2023 m. valstybės investicijų programą vertina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas Algirdas Butkevičius.

Investicijas Vyriausybė pristato kaip vieną iš keturių biudžeto prioritetų šalia energijos kainų poveikio švelninimo, žmonių pajamų didinimo ir saugumo stiprinimo. Iš valstybės kitąmet ketinamų išleisti 18,6 mlrd. savų ir europinių eurų investicijoms numatyta per 2,9 mlrd. eurų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelio neapibrėžtumo – karo Ukrainoje ir išaugusios infliacijos – investicijų projektai šiuo metu nevykdomi kaip įprastai. Valstybė mažina investicijas: Finansų ministerija skelbia, kad valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ES ir kitą tarptautinę finansinę paramą) investicijų projektams apie 20 proc. mažesnės nei 2022-aisiais. „Matyt, investicijų sąskaita yra stengiamasi atlaisvinti pinigų prioritetinėms valstybės sritims“, – mano LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat pripažįsta, kad šiuo metu nėra erdvės didinti investicijoms skirtos sumos: skolinimosi aplinkybės vis nepalankesnės, o išlaidų gaisrams gesinti šiandien apstu – reikia suformuoti fiskalinį skydą Vladimiro Putino energetiniam karui atremti. „Suprantama, dabar Vyriausybę užgriuvo daug krizių. Kita vertus, krizė kaip tik ir yra tinkamas metas persikrauti, transformuotis, įgyti konkurencinių pranašumų, padaryti taiklias investicijas“, – pataria I.Genytė-Pikčienė.

Tačiau ji įžvelgia problemą, kad Valstybės investicijų programos projekte vardijamų sumų tik komunikacinis užvalkalas naujas, o pinigai tie patys kaip ir plane „Naujos kartos Lietuva“, nes jų nespėta investuoti pagal pirminį planą.

A.Butkevičius pritaria: „Kai visuomenei pasakoma, kad bus skiriama 2,9 mlrd. eurų suma, atrodo gerai. Tačiau didžioji jos dalis – tai tie patys pinigai iš plano „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšomis. Planas patvirtintas seniai, pernai vasarą, bet šiemet dar nepanaudojome nė vieno euro.“

Tas trupinimas, kai skiriami kokie keli šimtai tūkstančių vieno ar kito politiko rinkimų apygardoje esančiam objektui mainais už tai, kad jis balsuotų už biudžetą, labai ydingas.

Žalioji transformacija

Didžiausią lėšų dalį (35 proc.) – per 1 mlrd. eurų ketinama skirti žaliajai transformacijai. Kaip skelbė Vyriausybė, planuojama tiesioginėmis paskolomis įmonėms vystyti atsinaujinančios energijos išteklius savo teritorijoje, įrengti centralizuotus nutolusius žaliosios energijos parkus, skatinti alternatyvių degalų naudojimą transporto sektoriuje, įgyvendinti daugiabučių namų renovaciją. Antrai pagal investicijų mastą sričiai – transportui ketinama skirti 21 proc. investicijų, arba 607 mln. eurų. Jais bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui ir susisiekimui geležinkeliu ir kelių transportu gerinti.

312 mln. eurų (11 proc. iš visų investicijų) ketinama skirti inovacijoms, dar 192 mln. eurų (7 proc.) – skaitmeninei pertvarkai.

„Taigi, per 2 mlrd. eurų – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir kitų ES fondų pinigai. Mums belieka viešasis administravimas, kultūra, viešasis saugumas, socialinė ir sveikatos apsauga, švietimas (švietime dalis ir ES lėšų)“, – skaičiuoja A.Butkevičius.

Švietimo investicijoms atseikėta 190 mln. eurų, socialinės apsaugos – 151 mln., sveikatos apsaugos – 140 mln., viešojo saugumo ir gynybos – 81 mln., kultūros ir viešojo administravimo – po 60 mln. LLRI atkreipia dėmesį į tai, kad vienos iš mažesnių investicijų krypčių yra viešojo administravimo, kurios pagrindinis tikslas yra viešųjų paslaugų efektyvinimas. Šiai sričiai artimiausiais metais numatomas apie 50 mln. eurų mažesnės investicijos. „Tikiuosi, tai nesulėtins numatytos pertvarkos, nuo kurios priklauso visų kitų valstybės institucijų tarnavimo piliečiams kokybė“, – sako E.Leontjeva.

Trūksta: pasak E.Leontjevos, „nors tai vadinama investicijomis į didesnę visuomenės gerovę, neretai tokioms išlaidoms trūksta greičio, orientacijos į klientą ir realios atsakomybės – neatsiejamų investicijų bruožų.“ (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Ar pavyks panaudoti?

Nekyla abejonių, kad didžiąją dalį investicijų reikia skirti žaliosios energijos transformacijai, tai dabar yra visos Europos prioritetinė sritis. Tačiau, pasak I.Genytės-Pikčienės, šiandien, energetinio karo akivaizdoje, turime tokią įtemptą ir sudėtingą situaciją, nes ankstesnės Vyriausybės neatliko namų darbų. Turėtų būti dedamos visos pastangos, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra, jos dalis iš visų sunaudojamų energijos išteklių būtų didelė ir kuo greičiau pavyktų patenkinti savo poreikius.

„Reikia skubėti panaikinti bet kokius barjerus šiai transformacijai vykti, nes dabar privatus sektorius skundžiasi, kad ambicijų saulės ar vėjo jėgainių plėtrai daug, poreikis yra, bet yra įvairių biurokratinių barjerų ir stabdžių, kurie stabdo šiuos procesus“, – sako I.Genytė-Pikčienė.

A.Butkevičius net abejoja, ar pavyks panaudoti šiai sričiai skiriamą 1 mlrd. eurų: „Išreklamavo saulės energijos plėtrą, išdalijo leidimus jėgainėms iki 4 GW galios, paskui pakeitė įstatymą, apribojo iki 2 GW, dabar sprendžia, kam duoti leidimus, o kam jų neduoti. Gyventojai puolė teikti paraiškas dėl paramos jėgainėms įsirengti, bet šiuos procesus stabdo, nes ėmė sakyti, kad jiems reikia prisidėti prie elektros tinklų transformatorinių plėtros. Vis iškyla ir kitų problemų, nes pirma nuleidžiame garą, o paskui pradedame gilintis į galimas problemas.“

A.Butkevičius ragina neatidėliojant naudoti ir milijonus transporto sričiai. „Būtina pabaigti geležinkelių elektrifikaciją, kurią turėjome būti užbaigę beveik prieš dvejus metus. Turime panaudoti jiems skirtas lėšas 2023 m., nes jos – iš 2014–2020 m. (plius treji metai projektams užbaigti) finansavimo laikotarpio, taigi kiti metai – paskutiniai.“

Pasak I.Genytės-Pikčienės, visuomet problema buvo investicijoms skirtų lėšų panaudojimas ir taiklumas, ši problema niekur nedingo. Ekonomistė primena, kad renovuotų daugiabučių – vos apie 10–11 proc. Trejiems metams suplanuota renovuoti daugiau nei iki šiol per pastarąjį dešimtmetį. „Kyla klausimas, ar tai pavyks, ar dabar renovacijai taikoma sistema efektyvi ir tinkama tokiam tempui išvystyti. Tam matyt reikėtų struktūrinių pokyčių. Iš tiesų skaudu, kai tokia brangi šilumos energija tiesiog išleidžiama per kiauras sienas į orą“, – pabrėžia I.Genytė-Pikčienė.

A.Butkevičiui kelia nerimą, kad šiemet baigti renovuoti vos 26 daugiabučiai namai, pernai tokių buvo 264.

Amžinieji projektai

Dar viena amžina problema – kai kurių objektų statybos tempų antirekordai. Štai Ugniagesių gelbėjimo stoties Vilniaus rajone statybas, kaip skelbiama Vyriausybės pateiktame projekte, valstybė pradėjo dar 1999-aisiais. Ką ten gelbėjimo stotį – per tiek laiko ir kosmodromą ar atominę elektrinę galima pastatyti. Mokesčių mokėtojams šis projektas jau kainavo arti 9 mln. eurų. Tačiau kitąmet jam neskiriama nė euro, nes projektas sustabdytas, mat persvarstoma visa pareigūnų rengimo koncepcija.

A.Butkevičius kritikuoja, kad ir kai kuriems kitiems projektams, kurie ankstesniais metais buvo numatyti ir patvirtinti kaip tęstiniai, siūloma kitąmet lėšų neskirti, pavyzdžiui, Vilniaus koncertų ir sporto rūmams. Pasak jo, blogai ir tai, kad pajamos, kurios išaugo dėl didelės infliacijos, skirtos ilgalaikėms išlaidoms padengti, užuot, kaip darė kitos ES šalys, jas skyrus pabrangusiems investiciniams projektams finansuoti, kad jie būtų laiku užbaigti. „Jie vis tiek turės būti pabaigti, o kainos juos vis atidedant kyla“, – primena parlamentaras.

A.Butkevičius apgailestauja, kad investicijų programos lėšos vis dar kartais skiriamos tam tikroms rinkimų apygardoms, spaudžiant tai daryti politikams, išrinktiems jose. „Būdamas premjeru ir finansų ministru siekiau tai išgyvendinti, bet nepavyko. Tas trupinimas, kai skiriami kokie keli šimtai tūkstančių vieno ar kito politiko rinkimų apygardoje esančiam objektui mainais, kad jis balsuotų už biudžetą, labai ydingas. Jei nebūtų vienmandačių rinkimų apygardų, gal būtų kitaip.“

Investicijos ar išlaidos

Ar Valstybės investicijų programos milijardus tikrai investuojame ar tik išleidžiame? A.Butkevičius aiškina skirtumus: investicijos – tai, kas susieta su kapitalu: nekilnojamojo turto atnaujinimas, turto būklės palaikymas, naujų objektų statyba, naujų technologijų diegimas, o paprastosios lėšos naudojamos sumokėti už prekes ir paslaugas ir darbo užmokesčiui. Taip, gali būti investicija į žmogiškąjį kapitalą, bet tai – tobulinimosi kursai, kitos kvalifikacijos įgijimas ir pan.

Finansų ministerija pabrėžia, kad Valstybės investicijų programa – tai dokumentas, kuriame numatomos lėšos, reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti. Investicijų projekte finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiniu požiūriu pagrindžiami investavimo tikslai, įvertinama investicijų grąža (komercinis projektas) ir kiti efektyvumo rodikliai, nurodomi projektui reikalingų lėšų finansavimo šaltiniai ir terminai.

I.Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį į tai, kad privačiame sektoriuje planuojant investicijas daroma kaštų ir naudos analizė, numatomas jų atsipirkimo laikotarpis. Tačiau pripažįsta, kad kai kurių valstybės investicijų atsipirkimą sunku pamatuoti, pavyzdžiui, švietimo sektoriaus kai kurie projektai komerciškai gali atrodyti nepatrauklūs, grąžą sunku suskaičiuoti.

Svarbu: I.Genytė-Pikčienė primena, kad visuomet problema buvo investicijoms skirtų lėšų panaudojimas ir taiklumas, ši problema niekur nedingo. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

LLRI prezidentė E.Leontjeva primena: „Valstybės, kitaip nei privataus sektoriaus, investicijos neatsiperka ir nesiekia atsipirkimo. Privatus sektorius, priešingai nei viešasis, investuodamas privalo gauti pelno ir gauna arba turi investicijas peržiūrėti, nes, jei jos neatsiperka, reikia ieškoti efektyvesnių būdų. Valstybės investicijos skiriamos ne rinkos sąlygomis, nespaudžiant konkurentams, nesižvalgant į alternatyvas, o už paslaugas tiesiogiai nemokama – gyventojams jos kainuoja netiesiogiai per mokesčius. Tad ir valdžia neturi kriterijų, kaip sužinoti, kurių valstybės paslaugų žmonėms reikia labiausiai, kurios – netaiklios ir kokiomis konkrečiomis priemonėmis reikia gerinti paslaugų piliečiams kokybę.“

Tad, pasak E.Leontjevos, „nors visa tai yra vadinama investicijomis į didesnę visuomenės gerovę, vadinti tai investicijomis galime su išlygomis. Neretai tokioms išlaidoms trūksta greičio, orientacijos į klientą ir realios atsakomybės – neatsiejamų investicijų bruožų.“

Kartais net sunku suprasti, kas slepiasi po Valstybės investicijų programoje knibždančiais burtažodžiais, pavyzdžiui, kultūros paveldo objektų aktualizavimas ir modernizavimas, įvairių sričių struktūros gerinimas. A.Butkevičius aiškina, kad dažniausiai po žodžiu „aktualizavimas“ slypi įvairiausių studijų rengimas.

Trūksta stebėsenos

Dar vienas svarbus klausimas: ar ankstesnių metų valstybės investicijos buvo efektyvios? Valstybės kontrolė, 2016-aisiais atlikusi Valstybės investicijų programos valdymo auditą, rekomendavo nustatyti jų stebėsenos tvarką, nuo 2018 m. ji vykdoma. 2020 m. Seimui priėmus Strateginio valdymo įstatymą, Vyriausybė patvirtino jo nuostatų įgyvendinimą detalizuojančią strateginio valdymo metodiką, kurioje nustatyta investicijų planavimo ir valdymo tvarka.

Tačiau, I.Genytės-Pikčienės manymu, reikėtų aiškios stebėsenos švieslentės, kur ir kokios lėšos nukeliavusios, ką pavyko padaryti. Dabar visuomenei komplikuota tai stebėti ir vertinti.

Koks bus galutinis valstybės investicijų planas kitiems metams, turėtų paaiškėti po dviejų biudžeto svarstymų Seime. Galutinio balsavimo tikimasi lapkričio 22-ąją.