VTG sekretorius, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Vyriausybės paprašyta „drauge su Latvija ir Estija artimiausiu metu raštiškai sutarti dėl tokio tvarkaraščio ir dėl 2025 metų vasario datos kaip paskutinės datos, kada mes sinchronizuojamės“.

„Iki tolei reikės atlikti tam tikrus veiksmus, tai reiškia 2024 metų rugpjūčio mėnesį paskelbti apie pasitraukimą iš BRELL sutarties ir kitus techninius ir kitokio pobūdžio veiksmus“, – žurnalistams po posėdžio sakė K. Budrys.

Pasak K. Budrio, šiuo metu tarp Baltijos šalių nėra „esminio prieštaravimo“ dėl 2025-ųjų pradžios kaip galutinės sinchronizavimo datos.

„Šiandien buvo apsvarstyta ir mūsų artimiausių partnerių Baltijos šalyse pozicija, taip kad mes ją žinome. Ji buvo pakartota pirmojo naujai išrinkto Latvijos prezidento apsilankymo metu dėl 2025-ųjų vasario, dėl to nematome kažkokių esminių prieštaravimų dėl tos datos ir tiesiog turėtume užsifiksuoti“, – teigė prezidento patarėjas.

Anot jo, apsvarstyta ir tikimybė, kad tokio susitarimo nepavyks pasiekti – K. Budrio teigimu, tam yra numatyti vadinamieji „contingency“ (nenumatyto atvejo – BNS) planai.

„Taip pat apsvarstyta, kas ir kokių veiksmų turėtume imtis, jeigu artimiausiu metu (...) jeigu nepavyktų tokio raštiško susitarimo pasiekti“, – kalbėjo K. Budrys.

„Tai ne viską aš tikrai norėčiau detalizuoti – yra ir tam tikrų rizikų formą įsivertinti“, – kalbėjo jis. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog toks susitarimas turėtų būti pasirašytas rugpjūčio pradžioje. Jo teigimu, siekiama, kad būtų pasirašyti du susitarimai: politinis – premjerų lygiu ir kitas – trijų Baltijos šalių tinklų operatorių.

Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai pasitraukti iš BRELL sutarties būtų geriau kartu su Latvija ir Estija.

„Svarbi Baltijos šalių vienybė“

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog toks susitarimas turėtų būti pasirašytas rugpjūčio pradžioje. Jo teigimu, siekiama, kad būtų pasirašyti du susitarimai: politinis – premjerų lygiu ir kitas – trijų Baltijos šalių tinklų operatorių.

D. Kreivys pakartojo, kad Lietuva sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais būtų pasirengusi jau 2024-ųjų pradžioje, tačiau, jo teigimu, sprendžiant šį klausimą Vilniui svarbi Baltijos šalių vienybė.

„Mūsų kaimynai – tiek latviai, tiek estai – išreiškė labai aiškią politinę valią sinchronizuotis 2025-ųjų metų pradžioje ir šiek tiek paankstinti sinchronizaciją (dabar numatyta data – 2025 metų pabaiga – BNS)“, – teigė D. Kreivys.

„Tokiu atveju mes norėtume ir turėtume pasirašyti trijų Baltijos šalių premjerų ir perdavimo sistemų operatorių susitarimą dėl labai konkrečių veiksmų, kurie yra būtini sujungiant mūsų sistemas su kontinentinės Europos elektros tinklais“, – kalbėjo energetikos ministras.

Lietuva siekia, kad atsijungimas nuo Maskvos valdomos sovietinės energetikos sistemos BRELL ir sinchronizavimas su Europa įvyktų anksčiau nei 2025-ųjų pabaigoje, todėl sprendimą su Baltijos šalimis susitarti dėl 2025-ųjų metų vasario kaip galutinės datos ministras pavadino kompromisu.

„Lietuva padarė visus savo namų darbus, mes esame pasirengę. Netgi tuo atveju, jeigu šiandien būtume atjungti, mes tuoj pat būtume sujungti su kontinentinės Europos tinklais. Padarytas didelis tiek operatoriaus, tiek ministerijos darbas“, – teigė D. Kreivys.

„Latviai ir estai nori sinchronizuotis 2025 metų pradžioje – sakykime, tai tam tikras kompromisas. Pasikartosiu, kad Baltijos šalių vienybė mums taip pat yra svarbi“, – pridūrė ministras.

Nepaisant 2018 metais pasirašyto Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimo su Europos tinklais sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, Lietuva pastaraisiais metais tai siekė padaryti jau 2024 metų vasarį.

Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė, jog pavykus šiemet balandį surengtam Lietuvos izoliuoto darbo bandymui būtų svarstoma vienašališkai pasitraukti iš BRELL sutarties – ji atnaujinama kasmet vasario mėnesį. Norint teisiškai ją nutraukti apie tai turėjo būti pranešta prieš pusmetį – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos.

Be to, birželio viduryje Seimas priėmė įstatymų pataisas, sudarančias teisines sąlygas, kad Lietuva galėtų sinchronizuotis su Europa 2024-ųjų pirmoje pusėje.

Tačiau Latvija ir ypač Estija dvejojo dėl paankstinto proceso ir nuolat kartojo, kad reikia įvertinti jos techninius aspektus – poveikį vartotojams bei sistemų stabilumui. Dėl to šalys laukė birželį pasirodžiusių techninių galimybių studijų išvadų.

Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Timas Tataras anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog atsijungti nuo BRELL žiedo ir sinchronizuotis su Vakarų Europa anksčiausiai būtų galima tik 2025 metų pradžioje.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis praėjusią savaitę pareiškė, kad Estijai žadant savo elektros tinklų pertvarką užbaigti tik 2025-ųjų pradžioje, vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks – sinchronizuotis su Vakarų Europa gali tris visos trys Baltijos šalys kartu.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius praėjusią savaitę teigė, kad Latvija aiškiai pareiškė norą „kuo greičiau pasitraukti iš BRELL sutarties“, tačiau reikia rasti naudingiausią kiekvienai šaliai būdą. Jis teigė sutaręs tęsti diskusijas dėl spartesnio atsijungimo nuo BRELL ir sinchronizacijos su Europos elektros tinklais, tačiau akcentavo, kad tai turi būti subalansuotas ir koordinuotas sprendimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime teigė, jog „šie metai lemiami, siekiant kuo greitesnio atsijungimo nuo BRELL tinklo“, tačiau praėjusią savaitę šalies vadovas sakė, kad Lietuvai pasitraukti iš BRELL sutarties būtų geriau kartu su Latvija ir Estija.