– Ar jau atgavote jėgas po tiek dienų Atlante?

– Dar atgaudinėju. Yra daug procesų, ką reikia padaryti. Daug interviu, anksčiau po kelionių jų būdavo, tačiau dabar jų gerokai daugiau.

– Ką paruošė mama, kai grįžote į Lietuvą?

– Valgėme šventinę vakarienę. Senelis paruošė bebrieną.

– Ko labiausiai trūko – šaltibarščių, cepelinų?

– Šaltibarščiai buvo pirmas maistas išlipus į krantą. Lietuvaičiai Majamyje pasirūpino atgaiva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ko nereikėjo daryti pirmą rytą atsibudus jau krante?

– Irkluoti. Išmiegojau labai gerai, be galvos svaigimo. Jokio skirtumo nebuvo – ar valtyje, ar lovoje. Tačiau pasikeitė procedūra – valtyje atsibudęs papusryčiauji ir irkluoji, o dabar jau nereikėjo ir buvo galima gulėti toliau.

– Ar buvo lietuviškų dainų grojaraštyje keliaujant per Atlantą?

– Buvo ir senosios estrados, ir dabartinių dainų. Muzikos skoniai buvo nuo klasikos iki roko. Visko klausiau. Taip lengviau keliauti, surinkti dienos irklavimo valandas – stengdavausi irkluoti 12–14 valandų. Būdavo, kad nebebuvo apie ką galvoti, imdavo miegas, tada gelbėdavo muzika.

– Kaip tavo rankos po kelionės? Ar jau apgijo?

– Taip. Gal tik atrodydavo skaudžiai, tačiau 70 proc. irklavimo jėgos yra iš kojų. Delnai kaip kabliukai – užsikabina už irklų. Faktas, kad pirmomis dienomis nusėjo pūslės, kurios vėliau tapo mazoliais. Vėliau delnai puikiausiai tarnavo. Aišku, tepdavau specialų mišinį, tačiau jį vėliau nuplovė banga. Sekėsi gerai, nebuvo traumų, pertempimų. Buvo nuovargio, trūko kalorijų kartais, bet bendrai viskas klostėti gerai.

– Ar skaičiavote, kiek padarėte grybšnių?

– Manau, bus per 2 mln. Pats neskaičiavau, bet lyginau nuirkluotas distancijas buvusių irkluotojų per Atlantą, kurie plaukė nuo Kanarų iki Karibų. Tai apie 2,8 tūkst. jūrmylių. Jie padaro apie 1,5 mln. grybšnių. Mano atkarpa buvo apie 4,7 tūkst. jūrmylių, manau, bus per 2 mln. grybšnių.

Mano atkarpa buvo apie 4,7 tūkst. jūrmylių, manau, bus per 2 mln. grybšnių.

– Kas labiausiai užknisdavo plaukimo metu?

– Kai matydavai, kad ateina lietus, kuris truks apie penkias minutes, tačiau reikia persirengti. Net daina kartais ilgesnė būna, tačiau jei nepersirengsi, būsi išmaudytas. Lietus labai stiprus ir greitas. Reikėjo užsidėti striukę ir kelnes nuo lietaus.

– Sakoma, kad kartais sunkiau susitvarkyti ne su savo kūnu, kuris patiria apkrovą, o su mintimis. Kaip jums buvo?

– Gelbėja ir malonu, kad žinai, jog judi link tikslo – uosto. Per treniruotes vargindavo, kad padarai ratą ir grįžti į tą patį uostą, erzindavo monotonija. Dabar motyvavo tikslas. Irklavimas buvo smagus. Mokiausi ispanų kalbos užsidėjęs ausinukus.

– Su ausinukais buvai, kad kitiems netrukdytum?

– Per garsiakalbį, kolonėlę gerai nesigirdi. Kartais Atlante pasiilgdavai tylos – vėjas švilpia, bangos.

– Ar per visą kelionę teko susimojuoti su praplaukiančiais laivais?

– Teko kelis kartus. Vieną kartą net tanklaivis atplaukė išsiaiškinti, ar man viskas gerai. Kitą kartą atplaukė katamaranas, šeši asmenys plaukė link Karibų ir paklausė, ar viskas gerai.

– Kur tie irklai ir valtis dabar?

– Irklai ir valtis, visa įranga dabar konteineryje, laive ir juda link Klaipėdos. Po penkių šešių savaičių atplauks.

– 121 diena, teisingai?

– 120 dienų ir 14 valandų. Nėra užbaigtos 121 dienos.

– Jei žinotumėte, kaip viskas bus, ar kartotumėte?

– Kartočiau. Unikali kelionė, kur gali save pažinti. Kai keliauji, esi žmonių bendruomenėje, valstybėje. Net ir kalnai – mažiau monotonijos nei vandenyne.

– Kokie dabar planai?

– Niekada nekeliauju taip, kad bandyčiau perspjauti. Keliauju, kas atrodo smagu, iššūkis. Nesistengiu, kad viena kelionė būtų geresnė nei kita. Perspjauti būtų sunku – išskristi į kosmosą, įkopti į K2.

– Dar planų nėra?

– Yra. Paskelbsiu žiemos pradžioje.

– Vanduo ar tvirta žemė?

– Kelionę noriu susidėlioti, kad per metus galėčiau daugiau kelionių įgyvendinti. Tačiau reikia tvarkaraščio. Per vasarą ir rudenį susidėliosiu viską ir duosiu žinių.