„Šiandien gyvename laisvoje Lietuvoje, prie kurios kūrimo ir stiprėjimo savo darbais prisidedate visi jūs – ne tik esantys šioje salėje, bet ir tie, kurie dabar įvairiose laiko zonose, įvairiuose pasaulio kraštuose žodžiais ir darbais prisidedate prie to, kad Lietuva taptų vis stipresne valstybe“, – sakė premjerė.

Ji pabrėžė, kad dabartiniame pasaulyje, kuriame yra nemažai nutylimų temų, sudėtingų dilemų ir daugybė nesutarimų, diplomatų darbas yra itin svarbus.

„Todėl ir noriu padėkoti visiems diplomatams už tai, kad esate mūsų valstybės balsas ir ramstis, ir kad jums tenka ne tik diskutuoti bei derėtis dėl reikšmingų mums visiems klausimų, bet taip pat ir būti tuo balsu, kuris pasako tiesą ir neleidžia blogiui įsigalėti“, – sakė I. Šimonytė, kurią cituoja Vyriausybės spaudos tarnyba.

Diplomato diena minima lapkričio 7 dieną.

Prezidentas Gitanas Nausėda diplomatus pasveikino renginyje Prezidentūroje.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas kartu su diplomatais taip pat aptarė sudėtingą geopolitinę aplinką, diplomatinei tarnybai kylančias užduotis, įgyvendinant pagrindinius užsienio politikos tikslus ir ginant strateginius šalies interesus.

Pasak G. Nausėdos, sparčiai kintant tarptautinei aplinkai, Lietuvos užsienio politikos tikslai ir prioritetai, pagrindinės gairės ir nuostatos lieka nepakitusios – tai šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija, neatsiejama nuo mūsų valstybingumo tradicijos, puoselėjant tautos kultūrinę savastį, tapatybę ir unikalumą.

Apžvelgdamas saugumo ir gynybos problematiką, prezidentas akcentavo sutelkto veikimo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje svarbą, Aljansui rengiantis atnaujinti vieną svarbiausių savo dokumentų – NATO strateginę koncepciją.

Tarp svarbiausių diplomatinei tarnybai keliamų uždavinių įvardintas darnus veikimas Europos Sąjungoje, kurioje turi būti užtikrintas prasmingas ir aktyvus dalyvavimas ES politikose – ypač klimato kaitos, Rytų partnerystės, išorinės senos apsaugos, branduolinės saugos ir inovacijų.

Prezidentas taip pat daug dėmesio skyrė kaimynystės politikai, įvardindamas Rytų partnerystę kaip vieną svarbiausių diplomatinei tarnybai keliamų uždavinių ir prioritetų. Pasak valstybės vadovo, privalu ir toliau remti Rytų partnerystės šalis, ypač asocijuotąjį trejetą – Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą.

Apžvelgdamas pastarojo meto grėsmes ir iššūkius mūsų kaimynystėje, šalies vadovas priminė apie Astravo atominę elektrinę, kuri išlieka didžiule nacionalinio saugumo grėsme, taip pat pabrėžė būtinybę imtis konkrečių veiksmų neįsileisti nesaugiai pagamintos elektros, spartinti sinchronizaciją ir reikalauti saugos standartų, taip pat planuoti veiksmus, siekiant jos uždarymo.

Susitikime buvo aptarti ir kiti svarbūs diplomatinės tarnybos uždaviniai – santykiai su Kinija, ekonominė diplomatija, vystomojo bendradarbiavimo politika, darbas su lietuvių diaspora ir Vienos Lietuvos idėja, taip pat diplomatijos vaidmuo daugiašalėse tarptautinėse organizacijose.

„Diplomatijos efektyvumas matuojamas ne dirbtinai kuriamų konfliktų skaičiumi, o gebėjimu siekti savo tikslų kantriai ir tyliai, vengiant konfliktų ir kuriant kuo didesnę pridėtinę vertę. Todėl diplomatinei tarnybai kaip niekada reikia veikti išmintingai ir sumaniai. Diplomatinė tarnyba yra pati svarbiausia atrama, vykdant mano – kaip prezidento – konstitucines funkcijas užsienio politikos srityje. Tačiau tik suvokdami savo praeitį, galime tinkamai atstovauti savo šaliai dabartyje“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat padėkojo diplomatams už pastangas, profesionalumą ir atsidavimą dirbant Tėvynės labui, o ieškant atsakymų ir sprendimų kebliose geopolitinėse situacijose, linkėjo remtis Lietuvos valstybingumo pamokomis, istorine atmintimi ir ilgaamže valstybingumo tradicija.