„Gerbiamas Vidmantas Valiušaitis pasielgė labai džentelmeniškai. Gerbiamas Vidmantas Valiušaitis net nelaukė, kokia kils reakcija iš Seimo ar kokia kils reakcija kitur. Jis priėmė džentelmenišką sprendimą nekenkti centrui, vos tik perskaitęs centro istorikų kreipimąsi jis priėmė sprendimą atsistatydinti“, – LRT radijui akcentavo A. Jakubauskas.

Centro vadovas teigia V. Valiušaičio prašymą išeiti iš darbo gavęs. Pasak jo, LGGRTC vadovo patarėjas pageidauja būti atleistas nuo vasario 1 d.

„Taigi jokių priekaištų gerbiamam Vidmantui Valiušaičiui aš neturiu“, – patikino jis.

Savo ruožtu pats V. Valiušaitis akcentuoja manąs, kad kylančias problemas reikia spręsti ne žiniasklaidoje, o įstaigos viduje. Jis taip pat tikina savo kaltės šioje situacijoje nematąs.

Gerbiamas Vidmantas Valiušaitis pasielgė labai džentelmeniškai. Gerbiamas Vidmantas Valiušaitis net nelaukė, kokia kils reakcija iš Seimo ar kokia kils reakcija kitur.

„Mano buvo antraeilės pareigos, aš nei karjeros sumetimų turėjau atvykdamas į šią įstaigą dirbti, nei finansinių paskatų. Kiek aš patyriau rūpesčių ir purvo upių... Tai, jeigu problema istorikams yra mano asmuo, aš atlaisvinu tą vietą, duok Dieve, sveikatos direktoriui ir toliau konstruktyviai dirbti“, – LRT radijui teigė jis.

A. Jakubauskas: šį šaršalą užvirė 4-5 žmonės

LGGRTC vadovas A. Jakubauskas tikina, kad jam kelia nusistebėjimą LGGRTC darbuotojų kreipimasis į Seimą. Jis atkreipia dėmesį, kad iš viso centre dirba 150 darbuotojų, o kreipimąsi, pasak jo, pasirašė vos 12 proc. darbuotojų, t.y. nepilnai 12 proc. kolektyvo.

„Mes (penktadienį – ELTA) kalbėjomės tris valandas ir paskui paaiškėjo, kad iš tų 17 pasirašiusių kai kurie parėmė vieną punktą ar kitą. Ir taip supratau, kad iš tų pasirašiusių yra 4-5 žmonės, kurie visą šitą šaršalą ir užvirė“, – sakė centro vadovas.

„Tai pasakykite, prašau, 5-6 žmonės ir visa kita institucija, kuri dirba pagal jai įstatymo deleguotas funkcijas. Iš kur tos baimės akys? Gal todėl, kad mes pradėjome žiūrėti, koks istorikų darbo naršumas, kiek tai kainuoja valstybei, pirmą kartą sudarėme strateginį veiklos planą. Gal todėl panagrinėjome ir nepotizmo tam tikras apraiškas“, – taip pat akcentavo jis.

Istorikai kreipėsi į Seimo pirmininkę

Istorikai kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, teigdami, kad nebemato galimybių bendradarbiauti su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru (LGGRTC). Kreipimąsi pasirašę istorikai teigia įžvelgią grėsmę Lietuvos visuomenei, todėl ragina už LGGRTC priežiūrą atsakingas institucijas ir asmenis imtis kuo skubiau būtinų veiksmų, kurie leistų akademinę bendruomenę vėl pasitikėti šiuo centru.

„Esami duomenys leidžia teigi, kad 2020 m. vasarą pasikeitus LGGRTC generaliniam direktoriui, jo veiklos kryptį pradėjo lemti ne atodaira į ekspertinę mokslininkų nuomonę, o politizuotas, elementarius istorinių šaltinių kritikos reikalavimus ignoruojantis požiūris į jautrius, visuomenę skaldančius skaudžios praeities įvykius. Matomos pastangos varžyti LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, pajungti jų tyrimus menkai pagrįstų idėjų sklaidai, o pačią instituciją paversti primityviai suprantamo primityvaus karo citadele. Dėl to LGGRTC palieka arba yra atleidžiami aukštos kvalifikacijos specialistai, mažinamos šios institucijos galimybės kompetentingai atlikti jai patikėtas užduotis“, – teigiama išplatintame pranešime.

Ir taip supratau, kad iš tų pasirašiusių yra 4-5 žmonės, kurie visą šitą šaršalą ir užvirė.

Šį kreipimąsi į Seimo pirmininkę pasirašė Vilniau universiteto Istorijos fakulteto dekanė Loreta Skurvydaitė, Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas ir Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėjas Marius Sirutavičius.

ELTA primena, kad V. Valiušaitis apie sprendimą trauktis iš einamų pareigų pranešė šeštadienį.

Centro darbuotojų kreipimesi, kurį penktadienį gavo ELTA, teigiama, kad susirūpinimą kelia V. Valiušaičio paskyrimas generalinio direktoriaus vyresniuoju patarėju sukuriant jam naują pareigybę ir parašant naujus, specialiai šiam asmeniui pritaikytus pareiginius nuostatus, įvedant kvalifikacinį reikalavimą, nesusijusį su centro vykdoma veikla.

„Šiai pareigybei suteikiami platūs įgaliojimai konsultuoti ir vertinti istorijos profesionalų darbą, formuoti centro tyrimų kryptis, kontroliuoti centro leidybos skyriaus darbą, viršijantys departamentų direktorių ir skyrių vedėjų įgaliojimus“, – rašoma kreipimesi.

Jame taip pat teigiama, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme. Pažymima, kad LGGRTC centro vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“, taip pat viešai skelbia neatsakingus ir neobjektyvius pareiškimus bei interviu centro vardu.