Kodėl į Lietuvą vis dar atvyksta nemažai agresorių šalių piliečių? Pokalbis apie tai su Migracijos departamento vadove Evelina Gudzinskaite.
– Pagrindinė priežastis, kodėl daugėja užsieniečių, yra ta, kad Lietuvos darbo rinkoje labai trūksta darbo jėgos, todėl darbdaviai ieško darbuotojų užsienyje. Ir istoriškai Ukraina, Baltarusija ir Rusija visą laiką buvo tos rinkos, iš kurių darbdaviai veždavosi darbuotojus, taigi ir dabar ta tendencija tęsiasi. Tačiau, aišku, priėmus ribojimo priemonių dėl karo Ukrainoje įstatymą, buvo apribotos Rusijos piliečių galimybės gauti leidimus gyventi, tai dėl to mes ir matome, kad per visą pusmetį Rusijos piliečių atvyko tik daugiau nei 400. Tuo tarpu Baltarusijos piliečiams apribojimai gauti leidimą gyventi nėra taikomi ir tai atsispindi statistikoje, nes per pusmetį Baltarusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, padaugėjo 10 tūkst. Liepos 1 d. jų, gyvenančių Lietuvoje, buvo 58 tūkst.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar atvykę rusai ir baltarusiai stebimi toliau, ar jiems išduodami leidimai gyventi ir jie yra paliekami likimo valiai?
– Visų pirma, jiems kreipiantis dėl leidimų gyventi, atliekamas labai išsamus jų istorijos ir jų asmens patikrinimas. Ir, žinoma, jeigu kyla įtarimų, netgi išdavus leidimą gyventi, patikrinimai gali būti tęsiami atsitiktine, atsirinktine tvarka. Arba jeigu gaunamas pranešimas apie kažkokius keistus užsieniečio veiksmus, atliekamas specialus, naujas patikrinimas.
Visų baltarusių ir rusų mes klausinėjame papildomų klausimų ir išties sužinome, kokios yra jų bent oficialiai deklaruojamos pažiūros dėl Krymo priklausomybės, dėl karo Ukrainoje.
– Kiek šių piliečių prašymų yra atmetama ir dėl kokių priežasčių? Galbūt tenka atvykėlių paklausti, kieno yra Krymas?
– Visų baltarusių ir rusų mes klausinėjame papildomų klausimų ir išties sužinome, kokios yra jų bent oficialiai deklaruojamos pažiūros dėl Krymo priklausomybės, dėl karo Ukrainoje. Ir išties yra atvejų, kai nustačius informaciją, jog asmuo aktyviai savo žodžiais palaiko, yra už Rusijos politiką, palaiko tokį režimą, tada atskirais atvejais priimami sprendimai, ar neišduoti leidimo, ar jį panaikinti. Tokių sprendimų nuo lapkričio pabaigos, kai buvo pradėti tokie papildomi patikrinimai, buvo priimta beveik 1 tūkst.
– Mes čia kalbame apie konkrečius atvejus, kaip jūs sakote, klausiama politinių pažiūrų. Bet kiek prašymų apskritai buvo atmesta? Ar galėjo tų rusų ir baltarusių per pastarąjį pusmetį Lietuvoje atvykti dar daugiau?
– Na, tikrai ne. Tie atmetimai yra išaugę, kaip ir sakau, tai yra beveik 1 tūkst. vien dėl šitų papildomų patikrinimų. Taip pat yra standartiniai sprendimai neišduoti leidimo gyventi, jeigu netenkinamos kažkurios kitos priežastys, tačiau tikrai tas bendras procentas sprendimų neišduoti leidimo gyventi, palyginti su procentu sprendimų išduoti leidimą gyventi, nėra toks aukštas. Tai iš esmės nedaro įtakos imigracijos į Lietuvą apimtims.
– Dar kalbant apie šį pusmetį, jūs pokalbio pradžioje minėjote, kad dauguma čia atvyksta dėl darbo santykių, bet ar yra žmonių, kurie save laiko politiniais pabėgėliais, ir kiek tokių žmonių yra?
– Taip, yra atskirų atvejų, kai Baltarusijos, Rusijos piliečiai pateikia prieglobsčio prašymus. Tai tokių prašymų per pusmetį esame sulaukę kelis šimtus – nedaug. Taip pat yra atskiri atvejai, kai išduodami leidimai gyventi, dirbti dėl vadinamųjų humanitarinių priežasčių, tai yra žmonėms, kurie nenori prašytis prieglobsčio, tačiau turi rimtų priežasčių negrįžti į savo šalį, nes bijo persekiojimo ar kitokio susidorojimo. Tokių sprendimų šiais metais taip pat esame priėmę kelis šimtus, tačiau tas skaičius nėra reikšmingai didelis.
– Dar kalbant apie rusus ir baltarusius, stebint pirmojo pusmečio tendencijas, ką jūs matytumėte antrajam pusmečiui, ar dėl įvestų ribojimų rusų mažės, o baltarusių didės? Ir kaip reikėtų vertinti, kad ta pati Baltarusija iš dalies jau yra okupuota Rusijos?
– Išties, Rusijos piliečių neturėtų ryškiai didėti, nes apribojimai ir toliau yra taikomi. Skaičius išliks pastovus, todėl, kad jau turintys leidimus gyventi Rusijos piliečiai ir toliau sieks pratęsti savo buvimą, nes tai yra įmanoma. Tuo tarpu Baltarusijos piliečių, atsižvelgiant į bendras imigracijos tendencijas, ir toliau turėtų daugėti, nebent ištiktų recesija, prasidėtų kažkoks ekonomikos traukimasis, kada darbdaviai nustotų kviestis darbo jėgą iš užsienio ir nustotų kurti darbo vietas. Nors atsižvelgiant į tai, ką šiuo metu matome aplinkui, tas sustojimas labai mažai tikėtinas arba jei ir bus toks, tai neturėtų būti labai didelis. Taigi, bendra išvada – baltarusių ateityje turėtų daugėti, jeigu išliks tokios teisinės aplinkybės, kokios yra dabar. Kalbant apie saugumą, žinoma, tos saugumo grėsmės, saugumo rizikos išlieka labai didelės. Tikrai tie Baltarusijos piliečių patikrinimai yra atliekami, tačiau niekas negali 100 proc. garantuoti, kad neatsiras žmogus, sukūręs priedanginę tapatybę ar kažkokiu kitokiu būdu praslys pro mūsų patikrinimo tinklelį. Tai ta rizika, žinoma, išlieka.
– Per pastarąjį pusmetį sumažėjo ukrainiečių. Ar jie grįžta atgal į kariaujančią šalį, ar traukia toliau į Vakarus?
– Abu klausimai teisingi, nes kai stebime srautus, bent jau viešai deklaruojamus, matome, kad iš Lietuvos apie 7 tūkst., tai yra nedidelis skaičius asmenų, deklaravo, kad išvyksta į kitą Europos Sąjungos valstybę. Bet, žinoma, yra labai daug ir to nedeklaruoto judėjimo. Mus pasiekia žinios, kai ukrainiečiai sako, kad jie grįžta į savo tėvynę – tas taip pat vyksta. Taigi sakyčiau, kad jie juda daugmaž po lygiai – tiek į kitas Europos valstybes, tiek grįžta namo.
