Neseniai migrantus kvietę, dabar vokiečiai ginasi. Laisvu judėjimu grįstos ES lyderiai vokiečiai atkūrė savo sienų kontrolę prie Lenkijos, Čekijos. Apklausos rodo, kad du trečdaliai vokiečių nebenori daugiau migrantų.

„Turime stabdyti žiaurų prekeivių žmonėmis verslą, todėl policija papildomai tikrina maršrutus prie sienų su Lenkija ir Čekija“, – teigė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

Šia kryptimi į Vokietiją greičiausiai keliauja migrantai, sugebėję ateiti iš Baltarusijos. Dažniausiai migrantus neteisėtai gabena anksčiau į Europą atvykę migrantai.

„Tikslo šalys tikrai yra ne Lietuva ir ne Latvija, tikslo šalys yra tokios, kaip Austrija, Vokietija“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Dėl migrantų įtampos tarp Europos lyderių ypač daug priekaištų turi italai. Kaip ir prieš kelerius metus, taip ir dabar į kai kurias Italijos salas iš Afrikos vėl priplaukė tiek migrantų, kad italams savo miesteliuose pristinga vietos.

„Neleisiu, kad Italija taptų Europos pabėgėlių stovykla. Net jei vyriausybėje yra palaikančių imigraciją, problemos nesustabdysite. Vienintelis būdas – skelbti karą prekeiviams žmonėmis“, – pasisakė Italijos premjerė Giorgia Meloni.

Mes matydavome, kad asmenys net su paruoštukais ateidavo.

Italijos premjerė laišku kreipėsi į Vokietijos kanclerį su priekaištais, kad Vokietija užtvindys Italiją migrantais. Vokiečiai ne tik skiria dosnias išmokas, bet ir finansuoja laivus, kurie gelbėja migrantus Viduržemio jūroje ir plukdo į Italiją. Vėl kalbama apie solidarumą ir pasidalijimą migrantais tarp visų Europos šalių.

„Mūsų valstybė apsispręs, ar sumokėsime atitinkamą finansinę sumą, ar tai bus kažkoks skaičius migrantų“, – Lietuvos padėtį paaiškino A. Bilotaitė.

Tačiau pasidalijimas vyksta jau atvykusiais migrantais. Svarstoma, ką daryti, kad atvyktų mažiau. Austrija rengia įstatymą, kad svarstant, ar suteikti prieglobstį, migrantai privalėtų dirbti visuomenei naudingus darbus. Britų politikai siūlo radikaliai keisti visas migracijos taisykles, primena, kad dabartinės sukurtos prieš pusę amžiaus – pasaulis ir galimybės keliauti buvo visai kitos.

„Buvo savaime suprantama, kad asmuo prieglobsčio prašysis pirmoje saugioje valstybėje, deja, šiais laikais prieglobsčio prašomasi ne pirmoje saugioje valstybėje, o toje valstybėje, kurioje ekonomiškai labiau priimtina“, – situaciją pakomentavo Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Migrantų pasakojimai dažnai būna įtartinai panašūs.

„Mes matydavome, kad asmenys net su paruoštukais ateidavo. Tai yra piktnaudžiavimas palankia prieglobsčio sistema, kurią turime Europoje“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Tarptautinį atgarsį sukėlė britų ministrės kalba, kad britų migracijos sistema lūš, jei prieglobsčiui Europoje gauti toliau užteks pasakyti, kad esi gėjus.

„Kai asmenys persekiojami, teisinga suteikti prieglobstį, tačiau mes negalėsime išlaikyti sistemos, jei apsaugai gauti pakaks vien to, kad esi gėjus, moteris ar bijai diskriminacijos“, – savo kalboje sakė Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorė Suella Braverman.

Tokių atvejų buvo ir Lietuvoje.

„Apie dešimt atvejų, kai buvo nustatyta, kad asmuo išties yra netradicinės orientacijos ir jis dokumentais įrodė, kad patyrė persekiojimą“, – pasakojo Migracijos departamento vadovė.

Tačiau kaip iš prieš dešimtmetį, taip ir dabar, ne daug vilčių, kad ES pavyks sutarti dėl reikšmingo migracijos taisyklių griežtinimo. Pagrindinės diskusijos dabar vyksta dėl padarinių, pavyzdžiui, migrantų pasidalijimo kvotos. Tačiau padarinių būna ir liūdnesnių. Švedijos policijos vadas perspėjo, kad šaudynės ir sprogdinimai tapo precedento neturinčia smurto banga, svarstoma kovai su gaujomis pasitelkti kariuomenę. Švedijos premjerė pernai konstatavo, jog prie gaujų karų prisidėjo tai, kad migrantų integracija žlugo. Švedijoje dabar nušaunama šešis kartus daugiau žmonių nei Norvegijoje, Suomijoje ir Danijoje kartu sudėjus.