Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos kelininkai stumiami į bankrotus

Lietuvos kelininkai stumiami į bankrotus
Lietuvos kelininkai stumiami į bankrotus / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Kelininkų asociacijos "Lietuvos keliai", kuri vienija 27 šalies kelininkų įmones, duomenimis, skolos už šiais metais nutiestus ir jau eksploatuojamus kelius siekia beveik 0,5 mlrd. litų, o vidutinis neapmokėtos sąskaitos terminas siekia 2-3 mėnesius.

"Lietuvos kelių" vykdantysis direktorius Sigitas Bublys sakė, kad kitąmet, remiantis Seimo patvirtintu Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, prognozuojamas kelių finansavimo mažėjimas apie 650 mln. litų - tai yra 36 proc. mažiau. 

S.Bublio teigimu, dėl mažėjančios kelių rinkos ir didelio įsiskolinimo pastaruoju metu kelininkams sudėtinga atlikti net elementarius kelių priežiūros darbus, o dėl to gali padaugėti avarijų. Kitą vertus, neįgyvendinti tolimesni investiciniai projektai didins transporto spūstis, dėl to ir įmonės, ir fiziniai asmenys patirs daug sąnaudų: išeikvos degalų ir praras daug darbo laiko. 

Jeigu ši situacija nepasikeis, prognozuojama, kad kitais metais darbo neteks daugiau nei 6 tūkst. kelių sektoriaus darbuotojų (3 tūkst. tiesiogiai dirbančių ir dar 3 tūkst. iš subrangovinių įmonių, kurios dirba kelių sektoriuje), o tai prilygsta pusei Kazlų Rūdos rajono savivaldybės. 

Asociacija kreipėsi į įvairias institucijas, kad keliams finansuoti būtų palikta ne 55, o ne mažiau 65 proc. akcizo mokesčio, kaip ir buvo numatyta ankstesniuose projektuose. Tai leistų pritraukti daugiau lėšų, padėtų švelninti socialines nedarbo pasekmes bei atlikti būtiniausius darbus. 

Pasak S.Bublio, nemažai užsienio šalių sunkmečiu kaip tik skiria investicijas infrastruktūriniams objektams - pavyzdžiui, Vokietija ekonomikos nuosmukio metu  skatina investicijas į infrastruktūrą, nes tokiu būdu palaikoma šalies ekonomikos gyvastis.

Pasaulio banko duomenimis, tūkstančiui kilometrų valstybinės reikšmės kelių 2007 metais Lietuvoje skirta 48,3 tūkst. litų, o kaimyninėje Lenkijoje - net 9 kartus daugiau. Panašiai Lietuvą lenkia ir kitos šalys: Vokietija ir Slovėnija keliams skiria 8, Italija - 7, Didžioji Britanija - 16, Prancūzija - 18, Norvegija - 6 kartus daugiau nei Lietuva.

Lietuvos kelių ir tiltų sektorius kasmet sukuria apie 5,5 proc. visos Lietuvos BVP. Lietuvoje šiuo metu yra apie 30 tūkst. neasfaltuotų kelių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų