Tik plytų krūva po savaitgalio liko buvusio senojo Šiaurės miestelio kino teatro vietoje, pranešė M-1 informacijos tarnyba.

Nors leidimas griovimui išduotas prieš beveik ketverius metus, verslo centrą perspektyvioje sostinėje vietoje planuojanti statybų bendrovė seną pastatą nugriovė tik tada, kai jo likimu susidomėjo visuomenininkai.

“Man labai keista, kad dabar norima išsaugoti Žaliojo tilto skulptūras ir ruošiamasi jas restauruoti, o čia tokie pastatai, kur net viduje buvo išlikusi scena paties kino teatro, yra nušluojami. Statomi tik stiklainiai”, - sakė pastato gynėjas, asociacijos “Litua” pirmininkas Gediminas Grigaliūnas.

Pastatą nugriovusios bendrovės “Verkių projektas” direktorė Rita Zekalskienė teigė iš pradžių net nežinojusi apie būsimoms statyboms gresiančias kliūtis.

“Ten nebuvo pagrindo ekspertizei. Mes tokios informacijos neturėjome, o kai sužinojome, pristabdėme darbus, suteikėme galimybę dar kartą papildomai įsitikinti, bet ten nebuvo nieko tokio, dėl ko mes būtumėm negalėję vykdyti darbų”, - sakė statybas vietoj nugriauto seno pastato pradėsiančios bendrovės vadovė.

Stalininės architektūros buvęs kino teatras virto griuvėsiais po to, kai sostinės savivaldybė atlikusi pakartotinę ekspertizę dar kartą priėmė sprendimą neįtraukti šio pastato į kultūros vertybių registrą.

Pastatą išsaugoti norėjusios visuomeninės organizacijos “Litua” vadovas G.Grigaliūnas stebisi, kad ekspertas pastatą tyrė jau po to, kai pusė jo buvo išgriauta.

“Dvejus ar trejus metus ten niekas nieko nedarė, tada jau pusę pastato nugriovus atvyko architektas, kuris padarė ekspertizę. Anot jo išvadų, tikslių duomenų kaip ir nėra, tik prielaidos, dalis informacijos paimta iš Vikipedijos.

Jeigu ir buvo ten fasado elementai ar dar kažkas, pusė nugriauta ir tada jau daromos ekspertizės,” – stebėjosi G.Grigaliūnas.

Pastato ekspertizę atlikęs architektas Robertas Žilinskas tikina, kad jam ištirti pastato istorinę ir kultūrinę vertę pusiau jį išgriovus buvo tik lengviau.

“Šiaip tai man palengvino darbą, todėl, kad aš mačiau pastato anatomiją. Ieškojau, ar yra senesnių sluoksnių, senesnių nei tarybinių laikų dalių kokių nors, ir jų neradau,” - sakė kultūros paveldo ekspertas.

Tačiau Vilniaus savivaldybės paveldo ekspertai atskleidė kitą įdomų faktą - net jei ekspertas būtų pripažinęs, kad pastatas iš tiesų vertingas, tai nieko nebūtų pakeitė ir pastatas vis tiek būtų išgriautas.

Vilniaus savivaldybės kultūros paveldo skyrius dirbo formaliai – pastato ekspertizė buvo atliekama pareikalavus visuomeninei organizacijai, nors griovimo leidimas nebuvo sustabdytas ir pastatas bet kuriuo momentu visiškai teisėtai galėjo būti nugriautas.

Savivaldybės kultūros paveldo skyriaus specialistė Živilė Ratavičiūtė pripažino, kad net eksperto išvada, jog pastatas vertingas, nieko nebūtų pakeitusi.

“Ekspertizė neturėjo didelės prasmės, net jeigu būtų nustatytas, kad pastatas kažkuo tai vertingas. Kadangi asociacija į mus kreipėsi, tai mes patenkinome jų prašymą ir dar kartą peržiūrėjome tą klausimą”, - pripažino savivaldybės kultūros paveldo skyriaus specialistė Živilė Ratavičiūtė.

Su būsimo verslo centro, iškilsiančio vietoje nugriauto pastato, projektais susipažinusį architektą Laurą Paulauską nustebino dar vienas šios istorijos aspektas – pati galimybė svarstyti klausimą dėl vieno ar kito galiojančio leidimo panaikinimo.

“Man iš tikrųjų juokingos tokios situacijos. Kaune irgi neseniai buvo situacija, kai dėl anksčiau patvirtinto projekto Kultūros vertybių apsaugos departamentas atėmė iš architekto atestatą. Aišku, ta korupcija yra, bet reikia ją bandyti tvarkyti tuo metu, kai ji vyksta, o ne vėliau“, - sakė architektas.

Vietoje nugriauto daugiau nei 50-ties metų senumo pastato naujas verslo centras turėtų iškilti kitais metais.