Vienu reikšmingiausių kino įvykių šiemet jau tapusia skandalingojo kino provokatoriaus, danų režisieriaus Larso von Triero fantastine drama „Melancholija“, kuri yra pagrindinis pretendentas į Europos kino apdovanojimus, sekmadienį baigsis 9-ojo Europos šalių kino forumo „Scanorama” viešnagė Klaipėdoje.

Per keturias dienas uostamiestyje bus parodyta festivalio 17 filmų rinktinė. Su jos filmais šeštadienį ir sekmadienį žiūrovai „kirs Europą“, susipažins su jauna Nyderlandų klasika, dar viena „Mosfilmo“ legenda ir naujienomis iš Šiaurės.

Beždžioniautojos

Būk stipri. Aišku? Niekada nerodyk savo jausmų. Tave tik įskaudins.

Voltižiravimo būrelį pradėjusią lankyti Emą pastebi komandos senbuvė Kasandra. Ant šuoliuojančio žirgo atliekamų akrobatikos pratimų sporte reikia nepriekaištingo tikslumo, savikontrolės, jėgos ir valios. Talentinga naujokė pasižymi šiomis savybėmis. „Bet ką bet ko išmokyti“ galinti Kasandra įtraukia Emą į keistą draugystę – psichologines ir jėgos varžybas. Į pavojingas situacijas įviliota Ema paklūsta Kasandros primestoms taisyklėms. Tačiau tylios ir stiprios, kaip ir jų prižiūrimi žirgai, merginos ilgainiui tampa lygiavertėmis priešininkėmis –tai mėgdžioja viena kitą, tai žengia vis žiauresnius žingsnius, tikrindamos galios, seksualumo, moralės ribas. Galiausiai neišvengiamai laimi viena.

Filme nedaugžodžiaujama, istorija įtaigiai pasakojama vaizdu ir garsu, veikėjų žvilgsniais bei simboliais.

„Beždžioniautojose“ žaidžiama žmonių santykius valdančiomis taisyklėmis. Leisdama jaunoms moterims elgtis brutaliai, siekiu analizuoti visuomenėje egzistuojančius prieštaravimus. Rodau tai, kas tabu, kaip priešpriešą tam, kas nekalta ir iš pažiūros naivu. Istorijos šerdis – dviejų paauglių varžytinės dėl galios ir pasaulis aplink jas. Jos varžosi nuolat, pakaitomis tai kontroliuodamos, tai pasiduodamos kontrolei. Noriu perteikti šio elgesio dviprasmiškumą ir neapibrėžtumą: pavaizduoti žmones, kurie veikia nepriklausomai, bet drauge yra ir sistemos dalis“, – sakė švedė režisierė Lisa Aschan.

Juosta gavo „Krištolinį lokį“ (specialus paminėjimas) tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, Tribekos kino festivalyje įvertinta kaip geriausias ilgametražis filmas, tarptautiniame Geteborgo kino festivalyje tapo geriausiu Šiaurės Europos filmu, pelnė FIPRESCI apdovanojimą.

Nesveikai laiminga

Kalėdos su vaikais tokios jaukios. Tikrai. Norėčiau, kad jų būtų pilni namai...

Kajai šeima – didžiausia vertybė. Ji nepalaužiama optimistė. Jos laimės nesudrums nei nuolatinės vyro išvykos medžioti ar konvulsyviu tapęs nenoras mylėtis, nes žmona, esą, „nepatraukli“. Toks gyvenimas. Tačiau į gretimą namą atsikrausčius „tobulai porai“ Kajos laimė ima sprūsti iš rankų. Šie daug pasiekę, gražūs, įdomūs žmonės dainuoja chore, negana to, turi įsūnį iš Etiopijos! Kajai pradeda vertis nepažintas pasaulis, ji griebiasi neregėtų viražų, ir Šiaurės Norvegijos vienkiemyje ima dėtis keisti dalykai. Atėjus Kalėdoms paaiškėja, kad, nepaisant Kajos pastangų, viskas nebe taip, kaip anksčiau. Tai komedija apie neištikimybę, briedieną, baltus ir anglies juodumo melus, svetimoteriavimą ir… savotišką vergovę.

„Norėjau papasakoti istoriją apie žmogų, kuris trūks plyš – bus laimingas. Aplinkinis pasaulis beviltiškas ir tragiškas, o Kaja šypsosi. Ji gyvena kitų norais, nori būti tokia kaip kiti, savęs ji nepažįsta. Gyvena įsikibusi laimės jausmo, džiaugsmas – jos išgyvenimo strategija“, – dalijosi mintimis apie savo filmą norvegų režisierė Anne Sewitsky.

Sandanso kino festivalyje juosta „Nesveikai laiminga“ gavo Didįjį žiuri prizą, dalyvavo Geteborgo kino festivalio Skandinavijos filmų konkursinėje programoje.

Caro žudikas

Vis dėlto kaip paprasta patekti į pasaulio istorijos puslapius...

Psichiatrinės ligoninės pacientas Timofejevas tiki esąs caro Nikolajaus II žudikas. Į pensiją išeinantis senasis gydytojas naujajam daug nepasakoja. Neva tai šizofrenija. Tačiau pradėjęs darbuotis psichiatras susidomi pacientu. Jo žodžiai atrodo per daug įtikimi, kad būtų tik fantazijos vaisius. Gydytojas sugalvoja, kaip jį išgydyti. Jiedu leidžiasi į kalbas, kuriose susitinka dvi istorinės asmenybės ir atsiskleidžia šiurpūs priešrevoliucinės Rusijos įvykiai.

Šiame ypatinga Rusijos istorijos tema žaidžiančiame filme „Caro žudikas“ gydytojo vaidmenį atlieka legendinis rusų aktorius Olegas Jankovskis, Timofejevą vaidina Malcolmas McDowellas („Prisukamas apelsinas“, „Kaligula“).

„Tais laikais mažai žinojom apie caro šeimos mirtį. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje pamažu radosi kažkokios informacijos, man tiesiog magėjo sukurti apie tai filmą. Pasaulio istorijoje esama itin dramatiškų akimirkų, šioji yra viena iš tokių. Šis įvykis visais laikais jaudins menininkus. Vis dėlto mes buvome pirmieji, kurie kažką apie tai sukūrė“, – kalbėjo filmo režisierius Karenas Šachnazarovas.

Kanų kino festivalyje „Caro žudikas“ nominuotas „Auksinei palmės šakelei“, tarptautiniame Belgrado kino festivalyje laimėjo Didįjį prizą, Rusijos kino akademijos apdovanojimai – „Nikės“ įteikti O.Jankovskiui (geriausiam aktoriui) ir už geriausią kostiumų dizainą.

Išsinuomok draugą

Kai esi su draugu, žmonės nesijuokia, kad esi per storas.

Tapytojas Alfredas tiesiog apsėstas meksikiečių. Jam „meksikietiškas etapas“. Jo draugė Monika, priešingai, gyvena „ant žemės“ ir rašo populiarios muilo operos scenarijų. Įkvėpimo moteris semiasi iš savo gyvenimo. Netrukus Alfredas pastebi, kad jų santykiai nėra Monikai tik įkvėpimas, ji juos aprašo paraidžiui. Ir net numato jų ateitį. Štai gimsta serija, kurioje pagrindinė veikėja įsimyli piniguotį prodiuserį, ir Alfredas susikrauna lagaminą. Jis įsitikinęs, kad gyventi įprastą gyvenimą ir užsidirbti pinigų yra juoko darbas. Ir imasi keisto verslo, kad tai įrodytų.

Filmo režisierius ir scenarijaus autoriaus Eddy’o Terstallio sukurta nepikta šiuolaikinio gyvenimo, žmonių ir jų santykių parodija baigiasi kaip pasaka, kurioje geruosius likimas apdovanoja meile ir gėriu, o materialistai lieka nieko nepešę.

Filmas „Išsinuomok draugą“ Nyderlandų kino festivalyje nominuotas apdovanojimui „Grolsch“ ir Jaunimo apdovanojimams.

Čigonas

Kai užsimerki, viskas girdėti kitaip nei atsimerkus.

Kai miršta paauglio čigoniuko Adamo tėvas, mama išteka už svainio. Šeima gyvena didžiuliame romų kaime priekalnėse, kur nepriteklius ir nedarbas – kiekvienų namų kasdienybė. Gyvenimas ten teka sava vaga, pagal savus nerašytus įstatymus. Vaikas stengiasi padėti mamai ir globoja brolius. Jis vadovaujasi savo teisingumo supratimu, tačiau šiurkštus patėvis bando berniuką perauklėti. Už bendruomenės ribų jį pasitinka su prietarais ir nepakantumu arba perdėtu noru „išgelbėti“. Vienintelė atgaiva – naktys, kai visiems miegant, lyg per sapnus, o gal iš tikro vaiką dar aplanko tėvo šmėkla.

Filmo kūrėjai bendruomenės gyvenimą vaizduoja dokumentiškai, veiksmas vyksta autentiškame Slovakijos romų kaime, o vaidmenis atlieka neprofesionalūs aktoriai.

 „Vis dėlto mūsų filmas ne vien apie romus. Kūrėme filmą apie sudėtingą egzistencinę situaciją. Bendruomenės, dėl įvairių priežasčių (kultūrinių skirtumų, žemo išsilavinimo, neprisitaikymo, nenoro priimti taisyklių, kurias sukūrė dauguma, ir t.t.) išstumtos į visuomenės paribius, puikiai atspindi bet kokios valstybės vertybių sistemą“, – mano režisierius Martinas Šulíkas.

Tarptautiniame Karlovy Varų kino festivalyje „Čigonas“ jau gavo specialųjį žiuri prizą, „Europa Cinemas Label“ apdovanojimą ir Don Kichoto prizą, taip pat dalyvavo Toronto kino festivalyje. Šį filmą Slovakija pristato „Oskarui“.

Nes tai gražu

Kaip nors aš viską paliksiu ir išnirsiu kitoje pusėje... Ten, kur tikriau, toliau nuo bjaurios realybės.

Katarinai dvidešimt. Jos veidas tyras, o sieloje jau pritrypta. Ji nekenčia motinos ir bjaurisi nykia priemiesčių buitimi. Ji negyvena. Merginai atsiveria naujas pasaulis, kai į jos kasdienybę įsilieja Mocarto muzika. Ji skamba kaip kito – tikro, išsvajoto – gyvenimo pažadas. Katarina apsvaigsta nuo viltingų permainų ir atsiduoda uždraustai meilei. Trapi mergina klupdama, bet drąsiai ieško savęs.

Filmo režisierės ir scenarijaus autorės Lisos Langseth žodžiais, „Nes tai gražu“ – viena seniausių pasaulio istorijų, tik šįkart ji pasakojama apie jauną moterį.

Juosta „Nes tai gražu“ apdovanota Gento ir Pusano kino festivaliuose, įvertinta „Guldbagge“ (Švedija) – geriausios aktorės, geriausio scenarijaus apdovanojimais, geriausio režisieriaus nominacija.

Programa

Šeštadienį / 11 26

13 val. – „Išsinuomok draugą“ (rež. E.Terstall, 2000, 90 min., Nyderlandai).

15 val. – „Aš – Oliveris Teitas“ (rež. R.Ayoade, 2010, 94 min., Didžioji Britanija).

17 val. – „Superclasico“ (rež. O.Ch.Madsen, 2011, 99 min., Danija).

19 val. – „Čigonas“ (rež. M.Šulik, 2011, 107 min. Slovakija, Čekija).

21 val. – „Caro žudikas“ (rež. K.Šachnazarovas, 1991, 98 min., SSRS, Didžioji Britanija).

Sekmadienį / 11 27

14 val. – „Beždžioniautojos“ (rež. L.Aschan, 2011, 84 min, Švedija).

16 val. – „Nes tai gražu“ (rež. L.Langseth, 2010, 101 min., Švedija).

18 val. – „Nesveikai laiminga“ (rež. A.Sewitsky, 2010, 85 min., Norvegija).

20 val. – „Melancholija“ (rež. L. von Trier, 2011, 130 min., Danija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Italija).

Filmai rodomi kino centre „Forum Cinemas Klaipėdoje“ (Taikos pr. 61)

Bilietų kainos – nuo 9 iki 14 Lt.