Ketvirtame kurse Vilniaus universitete studijuojanti Jurgita bendrabutyje sukandusi dantis išgyveno trejus metus, tačiau vėliau spruko gyventi į nuomojamą butą. Studentė tvirtina iki šiol iš bendrabučių prisimenanti gerokai daugiau blogo nei gero.

„Kai pirmame kurse atsikrausčiau į VU bendrabutį, “Niujorke„ buvo baisu. Pirmiausia apstulbino visiškai sugriuvęs, tarakonais dekoruotas kambarys. Kai jį susitvarkėm, jau buvo galima jame gyventi. Bet gražūs nauji tapetai, kiliminė danga ir baldai – dar ne viskas. Pirmiausia, bendrabučio kambariuose siaubingai šalta. Kai ateina žiema, geriausiu draugu tampa elektrinis šildytuvas, nes net kai lauke 25 laipsniai šalčio, uždėjus ranką ant radiatoriaus reikia šiek tiek palaukti ir pagalvoti, ar tikrai jis šildomas“, – pasakojo Jurgita.

Elektriniai šildytuvai, anot jos, taip pat negelbėja, mat įjungus tokį prietaisą visame bendrabučio aukšte gali dingti elektra.

„Nesišildydami papildomai žmonės sėdi su dvejomis kelnėmis, trimis megztiniais ir dar į kokį chalatą įsisiaučia, bet vis tiek paskui kokią ligą pasigauna. Nuo šalčio ir drėgmės net sienos pelija“, – tvirtino pašnekovė.

Tačiau Jurgita tuoj pat pridūrė, kad išvardytos problemos – ne pačios didžiausios.

„Man bendrabutyje baisiausi buvo tualetai ir dušai. Nuo tada, kai buvo pastatytos, tikriausiai remonto nemačiusios patalpos labai nemaloniai nuteikia tiek savo išvaizda, tiek kvapais. Jau nekalbu apie tai, kai nuėjęs į dušą pamatai didžiulį ūsą kraipantį tarakoną. Kiek teko girdėti, iš užsienio atvykstantys studentai labai nenori gyventi tuose bendrabučiuose, nes jiems tokios sąlygos – negyvenamos“, – dėstė ketvirtakursė.

Šiemet studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete pradėjusi šiaulietė Ugnė galimybės gyventi bendrabutyje nė nesvarstė. Prieš rugsėjo pirmąją Saulėtekio alėjoje esančiame bendrabutyje apsilankiusi pirmakursė pasibaisėjo gyvenimo sąlygomis.

„Mane nuvedė, kaip patys studentai sako, į vieną geresnių kambarių. Jei tai vienas geresnių, tuomet kaip atrodo prastesni kambariai? Jis buvo baisus. Aišku, ir patys studentai gyvena netvarkingai, apsikuitę, tačiau apibėgusios sienos, pro langus švilpiantis vėjas man pasirodė baisiai“, – savo įspūdžius pasakojo studentė.

Po pažinties su studentišku gyvenimo būdu Ugnė nedvejodama su draugais išsinuomojo butą. Jo nuoma studentei kainavo dukart daugiau už bendrabučio kambario nuomą.

„Man taip gyventi ramiau, galiu mokytis, niekas netrukdo, gyvenu viena kambaryje. Žinoma, bendrabučiai turi savų pranašumų – maža kaina, arti universitetas, dalybos konspektais ir knygomis“, – sakė mergina.

Studijas Vilniaus universitete kitais metais baigsiantis Justinas bendrabutyje Saulėtekio alėjoje gyvena nuo pirmo kurso. Tiesa, tai jau antras jo kambarys tame pačiame pastate, mat kaip senbuvis po dvejų metų gavo leidimą iš triviečio kambario persikelti į dvivietį.

„Jei studentas nepagyveno bendrabutyje, tai koks jis studentas? Iš studijų metų man labiau ir įstrigs gyvenimas “barake„. Čia visi mano draugai, studentiška atmosfera. Man nereikia elektrinės viryklės ir indaplovės, užtenka lovos, maisto ir kompiuterio“, – gyvenimu mažame bendrabučio kambarėlyje džiaugėsi Povilas.

Šiuo metu kambaryje jis gyvena vienas. Jo kambario draugas pusę metų studijuos užsienio universitete, tačiau už bendrabutį Vilniuje mokės vis vien – kad vietos neprarastų.