JAV mokslininkai ketvirtadienį paskelbė sukūrę pirmąsias pasaulyje genetiškai modifikuotas beždžiones, sujungę iki šešių skirtingų embrionų ląsteles, o šis pasiekimas gali būti labai svarbus medicinos tyrimams.

Mokslininkams jau anksčiau yra pavykę išauginti vadinamųjų chimerų - organizmų, sukurtų sujungus dvi arba daugiau apvaisintų kiaušialąsčių arba ankstyvosios stadijos embrionų, tačiau iki šiol tokie bandymai daugiausiai būdavo atliekami su graužikais.

Tyrėjai jau seniai mokėjo išauginti laboratorines peles su tam tikrais pašalintais arba išjungtais genais, tyrinėjant vaistų poveikį ir įvairius fiziologinius sutrikimus bei ligas, įskaitant nutikimą, širdies ligas, diabetą ir Parkinsono ligą.

Ankstesni mėginimai atlikti tokius bandymus su primatais nebuvo sėkmingi, tačiau Oregono mokslininkai sugebėjo sukurti genetiškai modifikuotus primatų organizmus, pakeitę metodą, naudojamą bandymuose su pelėmis.

Proveržis buvo pasiektas sujungus labai makakų rezusų ankstyvųjų stadijų embrionų ląsteles, dar pažyminčias totipotencija (kai iš vienos ląstelės gali būti išaugintas visas organizmas), taip pat placentos ir kitų audinių ląsteles.

Pelės išjungtai genais paprastai išauginamos į pelių embrionus įvedant laboratorijoje išaugintų kamieninių ląstelių, tačiau šis metodas pasirodė esantis netinkamas primatams, nes beždžionių embrionai nepriimdavo svetimų kamieninių ląstelių.

Panašu, kad įmanoma sulieti tik mažiau diferencijuotas ankstyvųjų embriono vystymosi stadijų ląsteles, sakė Oregono sveikatos ir mokslo universitetui priklausančio Oregono nacionalinio primatų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Shoukhratas Mitalipovas (Šuchratas Mitalipovas).

Mokslininkams pavyko išauginti tris sveikus rezusus - Roku, Heks ir Chimero - turinčius visų embrionų, iš kurių jie buvo sukurti, genų.

„Ląstelės nesusilieja, tačiau jos lieka sukibusios ir dalijasi kartu, sudarydamos audinius ir organus, - nurodė Sh.Mitalipovas. - Galimybė mokslui yra milžiniškos.“

Šio tyrimo preliminarūs rezultatai buvo paskelbti internete, o išsamus straipsnis pasirodys sausio 20 dieną žurnale „Cell“.

Mokslininkai naudoja rezusus, tirdami vaistus nuo ŽIV ir AIDS, vakcinas nuo pasiutligės, raupų ir poliomielito, taip pat tyrinėdami embrionų kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes.

Šios beždžionės taip pat būdavo skraidinamos į kosmosą, vykdant JAV ir Rusijos mokslines bei kosminių skrydžių programas.