Be elektros ir šildymo?

Kijevo vyriausybė dar praėjusią savaitę paskelbė sieksianti kompromiso su protestuotojais, blokuojančiais geležinkelį į anglių ir kitų mineralų turtingą Donbaso regioną. Vis dėlto neatrodo, kad situacija keistųsi.

Teigiama, jog geležinkelio blokadą palaiko kai kurie Aukščiausios Rados deputatai, priklausantys opozicinėms politinėms jėgoms, taip pat dalis įtakingų oligarchų bei įvairios nacionalistų grupuotės, daugiausia iš Vakarų Ukrainos.

Prezidentas Petro Porošenka priešinasi blokadai – šią savaitę jis netgi buvo priverstas paskelbti nepaprastąją padėtį Ukrainos energetikos sektoriuje.

Šalies vadovą palaikė ir Ukrainos premjeras Volodymyras Hroismanas – politikas įspėjo, kad pinigų stokojanti valstybė dėl protesto netrukus gali netekti elektros bei šildymo.

"Vyriausybės pozicija yra aiški: mes esame pasirengę dialogui, profesionalioms deryboms, bet ne sabotažui", – tvirtino ministrų kabineto vadovas.

Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma taip pat nepalaikė blokados, nes ji daro žalą šalies ekonomikai.

"Tokie metodai nepadeda Ukrainai. Sakyčiau, jų poveikis yra priešingas", – teigė L.Kučma.

Buvęs ilgametis Ukrainos lyderis taip pat įspėjo, kad Donbaso izoliavimas gali paskatinti tą regioną dar sparčiau artėti Rusijos link.

"Sutinku, kad yra problemų dėl tos prekybos. Niekas to neneigia. Tačiau leiskime spręsti parlamentui, Vyriausybei ir prezidentui. Tegul suburia specialią komisiją, kurioje būtų Ukrainos saugumo tarnybų ir muitinės pareigūnų (...) jie ištirtų, kas iš tiesų vyksta", – kalbėjo L.Kučma.

Tėvynės išdavystė

Demonstrantai, blokuojantys geležinkelį, aiškina, esą separatistai prekiniais vagonais veža į karštuosius konflikto taškus kovotojus ir ginklus. Be to, jie kaltina korumpuotus Ukrainos pareigūnus, kurie leidžia kontrabandai pasiekti šalį iš Rytų drauge su anglimis, kurias naudoja šalies elektrinės ir kitos įmonės.

Premjeras V.Hroismanas perspėjo, kad negaudamos anglių iš kasyklų Donbase gali sustoti ne tik Ukrainos elektrinės, bet ir plieno gamyklos, kuriose dirba per 300 tūkst. žmonių.

"Nepamirškime, kad šis sektorius sudaro 12 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto, – tvirtino Vyriausybės vadovas. – Jei darbas nutrūks, tai reikš, kad protestuotojai nori atimti mūsų ekonomikos augimo galimybę."

Nors Ukraina atsigavo po 2014–2015 m. recesijos, kai ekonomika sumažėjo maždaug 17 proc., ir pernai išgyveno 2,2 proc. augimą, ekonominė ir finansinė padėtis tebėra labai įtempta.

Separatistų ultimatumas

Šią savaitę savo žodį tarė ir vadinamųjų Donecko bei Luhansko liaudies respublikų (DNR ir LNR) atstovai – separatistai paskelbė ultimatumą, kad perims savo kontroliuojamose teritorijose esančias valstybines įmones, jeigu Kijevas neįtikins protestuotojų, kad šie nustotų blokuoti geležinkelį.

"Įvesime išorinį valdymą visose Ukrainos jurisdikcijos įmonėse, dirbančiose DNR ir LNR. Liausimės tiekę akmens anglis Ukrainai. Dabar anglims tiekti nėra nei galimybių, nei apmokėjimo schemos. Mes pertvarkysime visus gamybos procesus ir orientuosime juos Rusijos bei kitų valstybių rinkai", – žadėjo separatistai.

Dėl konflikto nemaža dalis didžiųjų Donbaso įmonių ir kasyklos atsidūrė vadinamojoje pilkojoje zonoje.

Kad galėtų prekiauti su Ukraina, rytinėje dalyje esančios įmonės teisiškai užsiregistravo Kijevo Vyriausybės kontroliuojamoje zonoje, nors mokesčius moka ir sukilėliams, ir Ukrainos valdžiai.

Analitikų vertinimai

Stebėtojai sako, kad situacija Rytų Ukrainoje kelia pavojų Ukrainos vyriausybės stabilumui, nes anglys, nepaisant to, kad jos yra iš separatistų kontroliuojamos teritorijos, yra gyvybiškai svarbios šalies pramonei.

"Ukraina, jos ekonomika šiuo metu negali be anglių iš Donbaso. Suprantama, kodėl P.Porošenka priešinasi tai blokadai – ji kelia pavojų tiek jam asmeniškai, tiek ir Ukrainai, jos ūkiui", – paaiškino Vadimas Karasiovas, analitikas iš Kijevo.

Problema yra ir ta, kad Donbaso ekonominė izoliacija dar labiau stumia regioną nuo Ukrainos, dėl ko ateityje gali būti sunku kalbėti apie kokią nors integraciją.

Kiti analitikai įžvelgė šiame konflikte dar ir oligarchų ranką.

"Viena vertus, dėl šios blokados kenčia Rinatas Achmetovas, kuris sugebėjo išlaikyti pusiausvyrą tarp Kijevo ir Donbaso, t.y. jis moka savo mokesčius abiejom pusėms. Kita vertus, protestai gali būti parankūs Igoriui Kolomoiskiui, kuris, tikėtina, turi politinių ambicijų", – svarstė Alexanderis Parašij, "Concord Capital" analitikas iš Kijevo.

I.Kolomoiskis neretai įvardijamas pagrindiniu blokados finansiniu užnugariu – teigiama, kad taip jis kerštauja P.Porošenkai už tai, jog buvo pašalintas iš Dniepropetrovsko gubernatoriaus posto ir už jam priklausiusio didžiausio Ukrainos banko "PrivatBank" nacionalizaciją.

Pasak A.Parašij, P.Porošenkos rankos dėl blokados yra surištos.

"Šalies vadovas paskelbė tą blokadą nelegalia. Vadinasi, tie, kas ją vykdo, yra nusikaltėliai? Tačiau jis jau kurį laiką nedaro nieko, kad nutrauktų blokadą. Ar prezidentas bijo, kad ši blokada yra populiari visuomenėje? Tad gali kilti naujas Maidanas?" – retoriškai klausė analitikas.