Sukčiai apsimeta naminių gyvulių supirkėjais ir siūlo itin patrauklią kainą, bet pinigų taip ir nesumoka. Vien šiais metais iš ūkininkų išviliota naminių gyvulių už beveik 40 tūkst. eurų, tačiau manoma, kad iš viso sukčių kišenėje jau nusėdo apie 0,5 mln. eurų. Vienas ūkininkas pasakojo sukčiams atidavęs avių beveik už 12 tūkst. eurų.

Ūkininkams pateikiamuose dokumentuose nurodomi fiktyvūs duomenys. O pareigūnų teigimu, šalyje siaučia didelė ir gerai organizuota nusikalstamoji grupuotė.

Trečiųjų šalių piliečiai Latvijai nepadėjo

Jau ne vienus metus Latvijoje galioja įstatymas, suteikiantis galimybę trečiųjų šalių piliečiams penkerius metus legaliai gyventi Latvijoje mainais už investicijas į šalies ekonomiką arba įsigijus nekilnojamojo turto.

Priimant tokį įstatymą tikėtasi sulaukti solidžių investicijų į šalies ekonomiką, bet užsieniečiai nuėjo lengvesniu keliu – dažniausiai pirko nekilnojamąjį turtą. Beje, daugelis įsigytuose būstuose net negyveno. Neabejojama, jog leidimas gyventi Latvijoje jiems būtinas tik tam, kad galėtų laisvai keliauti po visą Europos Sąjungą.

Tačiau pastaruoju metu tokių leidimų prašoma vis rečiau. 2015 m. jų paprašė per 2 tūkst. užsieniečių, o pernai – vos 200. Pasirodo, latvių specialiosios tarnybos šiuos asmenis ėmė griežčiau kontroliuoti.

Paaiškėjo, kad tarp jų yra nemažai su užsienio specialiosiomis tarnybomis susijusių žmonių. Pajutę latvių tarnybų domėjimąsi, daugelis patys išvyksta iš šalies, kartais – net likimo valiai palikę savo nekilnojamąjį turtą.

Statybos sektoriui atsisveikinti su vokeliais nepavyksta

Daugelio latvių statybos organizacijų skelbta atsisveikinimo su atlyginimais vokeliuose akcija nepavyko. Vyriausybė ir didžiosios statybos organizacijos ketinimų protokolą  dėl šios akcijos pasirašė dar pernai. Abi šalys įsipareigojo kovoti su šešėline ekonomika, tačiau pasirašyti galutinio susitarimo kol kas nepavyksta.

Pasak ekspertų, būtent statybos organizacijose atlyginimų vokeliuose fiksuojama daugiausia bei daugiausia nuslepiama realiai dirbtų valandų.

Už griežtesnę realiai dirbto laiko ir atlyginimų kontrolę pasisako visi statybininkų vadovai, bet siūlomą kontrolės mechanizmą laiko neefektyviu. Klausiama, kaip bus fiksuojamas realiai išdirbtas laikas, ar darbo laiką fiksuosianti elektroninė sistema bus patikima, gal vertėtų paieškoti kitų darbo laiko kontrolės priemonių?

Yra siūlymų darbuotojams išdalyti specialias apyrankes, kurios fiksuotų jų atėjimo į darbą ir išėjimo laiką, bet ir ši sistema kritikuojama. Abejojama, ar naujoji tvarka įsigalios šį rudenį, kaip tikėtasi.

Siekia prisidėti atkuriant Šilko kelią

Kaip jau pranešta, Pekine susitikę 29 pasaulio valstybių vadovai kalbėjo apie Kinijos ketinimus atkurti vadinamąjį Šilko kelią iš Kinijos į Aziją, Afriką ir Europą. Latvija įsitikinusi, kad ir ji šiame projekte galėtų rasti savo nišą. Pasak šalies valdžios pareigūnų, pradžia jau padaryta.

Pernai rudenį iš Kinijos į Latviją atvyko pirmasis konteinerių traukinys su ES šalių rinkai skirtomis kinų prekėmis. Tikėtasi, kad tokie reisai taps reguliarūs, bet antrojo traukinio su prekėmis iš Kinijos atvykimą kinai vis atidėlioja.

Tikėtasi, kad, grįždamas į Kiniją, pirmasis traukinys išveš ir latviškų prekių, bet jų išgabenta labai mažai. Tiesa, šiomis dienomis iš Latvijos į Kiniją išvyko traukinys su įranga kinų siuvimo įmonėms. Tai – Vokietijoje pagaminta technika. Artimiausiomis dienomis iš Latvijos į Kiniją turėtų išvykti dar vienas krovininis traukinys su europietiškomis prekėmis.

Viliamasi, kad šie reisai taps reguliarūs. Krovinių tranzitu iš Europos į Kiniją labai domisi Rusija.