Praėjus metams po kruvino susidorojimo su protestuotojais Kaire, Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi (Abdel Fatahas Sisis) sutvirtino savo valdžią, pažabojo Musulmonų broliją, pasiuntė už grotų įtakingiausius savo oponentus ir užvertė Arabų pavasario puslapį, sako jo kritikai.

2013 metų rugpjūčio 14 dieną, po to, kai A.F.al-Sisi nušalino pirmąjį demokratiškai išrinktą Egipto prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį), saugumo pajėgos puolė jo šalininkų stovyklas sostinės Rabat al Adavijos ir Nahdos aikštėse. Per šį puolimą žuvo šimtai žmonių.

Ta operacija buvo „vienos iš didžiausių demonstrantų žudynių, įvykdytų per vieną dieną naujausiais laikais“, nurodė tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) savo ataskaitoje, kuri buvo paskelbta minint pirmąsias šių žudynių metines.

Vien Rabat al Adavijos aikštėje žuvo 817 demonstrantų, pažymima ataskaitoje, kurioje reikalaujama atlikti tyrimą dėl galimų aukščiausių Egipto pareigūnų „nusikaltimų žmoniškumui“.

Pasak vieno naujienų agentūros AFP korespondento, kuris per tuos įvykius buvo Rabat al Adavijos aikštėje, puolimo metu per kelias valandas saugumo pajėgos nukovė daugiau negu 100 protestuotojų.

Policija nurodė, kad Rabat al Adavijos aikštėje taip pat žuvo aštuoni policininkai, o per neramumus visame Egipte tą dieną žuvo iš viso 42 policijos pareigūnai.

Operacija buvo surengta, kai tūkstančiai M.Mursi šalininkų atsisakė užbaigti sėdimuosius protestus, nors laikinoji valdžia, paskirta tuomečio armijos vado A.F.al Sisi, ne kartą juos perspėjo išsiskirstyti.

Per neramumus, įskaitant vėlesnius susirėmimus gatvėse, žuvo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, o dar daugiau nei 15 tūkst. buvo suimti, įskaitant M.Mursi ir jį į valdžią iškėlusios Musulmonų brolijos pagrindinius lyderius. Daugiau negu 200 žmonių buvo nuteisti myriop, paskubomis išnagrinėjus jų bylas.

Po gegužę iškovotos triuškinamos pergalės rinkimuose A.F.al Sisi tapus antruoju demokratiškai išrinktu šalies prezidentu, valdžia taip pat išformavo Musulmonų brolijos politinį sparną - Laisvės ir teisingumo partiją.

„A.F.al Sisi pavyko Egipte užgniaužti beveik visą opoziciją jo valdymui“, - sakė Jamesas Dorsey (Džeimsas Dorsis) iš Singapūre įsikūrusios Sinnathamby Rajaratnamo (Sinatambio Radžaratnamo) tarptautinių studijų mokyklos (RSIS).

„Jis uždraudė organizacijas, įkalino oponentus ir, aišku, iš karto po Mohamedo Mursi nušalinimo panaudojo brutalią jėgą pažaboti tokias grupuotes kaip Musulmonų brolija“, - sakė J.Dorsey.

„Jis veikia aplinkoje, kurioje praktiniais sumetimais nėra nepriklausomos žiniasklaidos, todėl jis nėra atskaitingas. Tai leido jam sutvirtinti savo valdžią“, - sakė J.Dorsey.

Egipto liberalių pažiūrų aktyvistai, kurie 2011-aisiais sukilo prieš ilgametį prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką), siekdami demokratinių laisvių, laikėsi nuošalyje per saugumo pajėgų susidorojimą su demonstrantais Kaire, tačiau sulaukė smūgio, kai buvo uždrausti bet kokie valdžios nesankcionuoti mitingai.

Sekuliarus Balandžio 6-osios judėjimas, kuris per Arabų pavasarį vadovavo sukilimui prieš H.Mubarką, taip pat buvo uždraustas. Tai paskatino aktyvistus prabilti apie tai, kad Egipte įsigali už H.Mubarako valdymą blogesnis autokratinis režimas.

A.F.al Sisi dar prieš tapdamas prezidentu leido aiškiai suprasti, kad jo prioritetas yra Egipto stabilumas, o ne demokratijos idealai.

„Tikrai demokratijai“ Egipte pasiekti reikės 20-25 metų, sakė A.F.al Sisi gegužės pradžioje.