Vengti provokacijų
Ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje sukaupęs profesorius anksčiau dirbo Harvardo, Hamburgo ir Laplandijos universitetuose, o nuo rudens A.Rusi skaitys paskaitas ir Lietuvoje – dėstys Vytauto Didžiojo universiteto studentams.
Paklaustas apie Baltijos jūros regiono šalių saugumo situaciją, A.Rusi sako, kad šioms valstybėms yra svarbiausia komunikuoti tarpusavyje ir vengti bet kokių provokacijų, kadangi geopolitinė situacija yra įtempta.
"Tikiuosi, kad viskas neilgai tęsis, bet Krymo aneksiją galima išspręsti tik Rusijai visiškai atsitraukus. O aš manau, kad Vladimiras Putinas nenorės atiduoti nė colio tos teritorijos, kurią Rusija užėmė Kryme ir Rytų Ukrainoje", – konflikto išsprendimo galimybę skeptiškai vertina mokslininkas.
Krymo aneksija sukrėtė
A.Rusi teigimu, turint omenyje besitęsiančius neramumus, NATO vaidmuo šiandien yra pasikeitęs. Aljansas sugrįžo prie savo pradinės, svarbiausios paskirties – ginti šalis nares, ir jai skiria didesnį dėmesį nei krizių sprendimui tolesniuose pasaulio taškuose. Prieš 20 metų buvo manoma, kad NATO galėtų spręsti krizes, vykstančias už Aljanso ribų, tačiau dabar pasaulis yra kitoks, ypač dėl padėties Ukrainoje, todėl dėmesio centre turėtų išlikti pačių sąjungininkių gynyba.
"Tai yra pati pavojingiausia situacija nuo Šaltojo karo pabaigos. 2014 m. įvykiai ir vėl padalijo Europą į dvi dalis. Panašią skiriamąją liniją matėme Šaltojo karo metu, tik dabar ji – tarp Eurazijos sąjungos ir ES. Deja, judame panašios konfrontacijos link. Šaltajame kare turėjome vadinamąjį Vokietijos klausimą, o šiandien – Rusijos", – neraminančias paraleles iškelia buvęs diplomatas.
Jis pasakoja, kad Švedijos ir Suomijos vyriausybes Krymo aneksija sukrėtė labiau nei kitas Europos šalis – ypač tai, kad Rusija savo politinių tikslų bando siekti karinėmis priemonėmis.
Suomijoje auga politinis palaikymas Aljansui, bet šalis yra deklaravusi, kad į NATO nestos. Pasak A.Rusi, suomiai laikosi požiūrio, jog ryšius tarp jų valstybės ir Aljanso reikia išlaikyti bei stiprinti. Tačiau narystė – opesnis klausimas. Balandžio pabaigoje paskelbta vyriausybės ataskaita parodė, jog Suomijai prisijungus prie NATO šalies saugumas sustiprėtų, tačiau kartu kiltų rimta santykių su kaimyne Rusija krizė.
D.Trumpas kursto nerimą
A.Rusi yra tvirtas ES šalininkas, bet norėtų, kad ji sėkmingiau kovotų tiek su finansų krize, tiek su demokratijos stoka savo institucijose. Trūksta ir artimesnio transatlantinio bendradarbiavimo – aukščiausio lygio susitikimų tarp ES, NATO ir JAV, ypač saugumo klausimais. A.Rusi įspėja – Europa negali tikėtis, kad Vašingtonas ir toliau teiks solidžią finansinę paramą Aljanso gynybai.
"Amerikiečiai sunerimo, kad jie per daug pinigų išleidžia NATO, kad jų dalis, skiriama NATO biudžetui, yra per didelė. Galėjote pastebėti, kaip šį argumentą panaudojo numanomas Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas. Manau, europiečiai turėtų būti realistai ir suprasti, kad periodas po Antrojo pasaulinio karo jau baigėsi", – komentuoja A.Rusi. Priešingai nei Aljanso įkūrimo išvakarėse, Senasis žemynas nebėra demoralizuotas po ką tik pasibaigusio karo, todėl JAV gali nuspręsti sumažinti savo skiriamas lėšas.
Pabėgėlių problema
Europa susiduria su rimtais iššūkiais ir kitoje srityje – priimant iš karo alinamų kraštų plūstančius migrantų srautus. "Atvirai kalbant, ES planas žlugo – sutarta, kad 160 tūkst. pabėgėlių bus perkelti, bet taip neįvyko. ES turėtų labiau pasistengti dirbdama šiuo klausimu", – sako suomis.
Palyginus priimamų migrantų skaičių su šalių gyventojų skaičiumi, Suomija yra ketvirta šalis Europoje – čia kovą 1 mln. gyventojų teko beveik 6 tūkst. prieglobsčio prašytojų, o iš viso per septynis mėnesius priimta daugiau nei 30 tūkst. Migrantų srautų problemą reikia spręsti nedelsiant, ypač turint omenyje išaugusią terorizmo grėsmę – dar balandžio pabaigoje Švedijos saugumo tarnybos gavo informacijos, kad aštuoni teroristinės organizacijos "Islamo valstybė" (ISIS) nariai planavo išpuolį Stokholme.
"Turime sunaikinti šią grėsmę suderindami atskirų šalių saugumo politikas. Mūsų visuomenės yra atviros, pažeidžiamos – visos atviros visuomenės susiduria su piktnaudžiavimu laisve. Saugumas niekada nėra tobulas, turime susitaikyti, kad gyvename ne absoliutaus saugumo sąlygomis, ir glaudžiai dirbti drauge, kad grėsmės būtų pašalintos. Tokia turėtų būti mūsų saugumo politika – ne kurti policinę valstybę, o įdiegti stiprią saugumo paslaugų priežiūros sistemą atviroje visuomenėje", – aiškina A.Rusi.
Elito valdymo era
Mokslininko teigimu, reikėtų peržiūrėti ir ES tarnautojų įdarbinimo tvarką. Elito valdymo laikas baigėsi: ES institucijų tarnautojai turėtų dirbti ne ilgiau kaip penkerių metų kadenciją, po kurios galėtų būti perrenkami daugiausia dar vienai kadencijai. Reikėtų išvengti situacijos, kai žmonės jau 40 metų užima pareigas Bendrijoje – jie turėtų grįžti į privatų sektorių arba į savo valstybės institucijas. Anot A.Rusi, tokia reforma labai reikalinga tam, kad būtų išsaugotas ES teisėtumas.
"Juk ne mes dirbame valstybei, o valstybė dirba mums, savo piliečiams. Tokia yra ir ES idėja – ji skirta Europos piliečiams, o ne elitui", – sako buvęs diplomatas.
Profesorius siūlo, kad Šiaurės šalys – Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Suomija, Švedija – galėtų užmegzti efektyvesnius ryšius ES viduje ir suformuoti atskirą šešių valstybių grupę. Jas sieja bendri interesai, susiję su Baltijos jūra, santykiais su Rusija ir kitais klausimais, kuriuos susivienijus Bendrijoje būtų lengviau spręsti. Suomija su Lietuva galėtų aktyviau bendradarbiauti ir versle.
"Abiejų valstybių geografinė padėtis yra tam palanki. Lietuvoje jau kuriamos suomių įmonės, jos čia atidaro savo biurus, užmezga verslo ryšius. Norėčiau, kad savo ruožtu ir daugiau lietuvių įsidarbintų Suomijoje, o suomiai ir toliau kurtų verslą jūsų šalyje. Suomių verslo kultūra yra gera – gerbiame įstatymus, norime dirbti, turime tvirtų įpročių, susijusių su verslo finansavimu ir kova su korupcija", – tikina A.Rusi.
