Pergalę lemtinguose regioniniuose rinkimuose iškovojusi Katalonijos nepriklausomybę remianti koalicija yra pasiryžusi 2017 metais pradėti atsiskyrimo nuo Ispanijos procesą, pirmadienį pareiškė jos vadovas Raulis Romeva.

„Žinia (iš rinkėjų) yra aiški, – R.Romeva sakė spaudos konferencijoje Barselonoje, kitą dieną po rinkimų, kuriuose separatistai ir mažesnė radikali kairioji partija užsitikrino absoliučią daugumą. – Mes turime daugumą ir tai leidžia visiškai teisėtai pradėti šį procesą“.

Ispanijos premjeras atmeta diskusijų dėl atsiskyrimo galimybę

Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) pirmadienį pareiškė, kad neaptarinės „Ispanijos vienybės pabaigos“, Katalonijos separatistams laimėjus svarbią pergalę regioniniuose rinkimuose ir pažadėjus siekti regiono atsiskyrimo.

„Esu pasiruošęs išklausyti ir kalbėtis, bet ne taip, kad būtų panaikintas įstatymas“, – sakė M.Rajoy pirmame savo viešame pasisakyme po separatistų pergalės sekmadienio rinkimuose.

„Aš taip pat nesiruošiu kalbėtis apie Ispanijos vienybę ar suverenitetą“, – pridūrė jis.

„Kai kurių pretenzijos buvo ir yra už įstatymo ribų, o dabar buvo parodyta, kad jie neturi pakankamos daugumos žmonių paramos“, – sakė premjeras.

Pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si) laimėjo 62 vietas, o mažesnė radikali kairioji partija CUP – 10 vietų. Kartu jie turi 72 vietas – užtektinai, kad galėtų kontroliuoti 135 vietų parlamentą.

Tačiau aljansui pritrūko rinkėjų palaikymo, kad vienas galėtų užsitikrinti daugumą asamblėjoje, ir tai suteikia jo priešininkams Madride tvirtą argumentą priešintis Katalonijos nepriklausomybės siekiui.

Raulis Romeva, Katalonijos nepriklausomybę remiančios koalicijos vadovas, pirmadienį spaudos konferencijoje pareiškė, kad rinkimų nugalėtojai yra pasiryžę 2017 metais pradėti atsiskyrimo nuo Ispanijos procesą.

„Žinia (iš rinkėjų) yra aiški, – R.Romeva sakė spaudos konferencijoje Barselonoje. – Mes turime daugumą ir tai leidžia visiškai teisėtai pradėti šį procesą“.

Katalonijos nacionalistų lyderiai šio sekmadienio rinkimus į regiono parlamentą vaizdavo kaip netiesioginį balsavimą dėl atsiskyrimo po to, kai M.Rajoy neleido jiems surengti tiesioginio referendumo šiuo klausimu, koks vyko Škotijoje 2014 metais.

Jis tvirtina, kad toks plebiscitas prieštarauja Ispanijos konstitucijos nuostatai, kad tik nacionalinė vyriausybė gali skelbi referendumą dėl suvereniteto ir kad tokiame balsavime turėtų dalyvauti visos Ispanijos rinkėjai.

ES: rinkimai yra Ispanijos „vidaus“ problema

Europos Sąjunga pirmadienį pareiškė, kad Katalonijos separatistų pergalė regioniniuose rinkimuose yra Ispanijos vidaus politikos reikalas.

Ispanija atsidūrė nežinomybėje, kai už turtingiausio regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos ir naujos Europos valstybės atsiradimą pasisakantys separatistai sekmadienį laimėjo rinkimus į Katalonijos parlamentą.

„Europos Komisija, kaip žinote, iš principo nekomentuoja regioninių rinkimų. Tai Ispanijos vidaus problema“, – Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas sakė žurnalistams.

„Komisijai nedera reikšti savo pozicijos vidaus struktūros klausimais, susijusiais su tam tikros valstybės narės konstitucinėmis nuostatomis“, – sakė jis.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) yra „informuotas“ apie šį rezultatą, bet kol kas neturėjo tiesioginio ryšio su vyriausybe Madride ir Katalonijos regiono vyriausybe, pridūrė M.Schinas.

Tačiau 28 narių ES vykdančioji įstaiga, Europos Komisija, yra nurodžiusi, kad Katalonijai tektų iš naujo prašytis narystės Europos Sąjungoje, jau kaip nepriklausomai valstybei.

2004 metais tuometinio EK pirmininko Romano Prodi (Romano Prodžio) pareikštas požiūris, kurį pakartojo ir jo įpėdiniai, yra toks: „kai šalies narės dalis teritorijos tampa atskira valstybe, pavyzdžiui, kai tokia teritorija tampa nepriklausoma valstybe, (esamos) sutartys nebetaikytinos tai teritorijai“.

„Kitaip sakant, naujasis nepriklausomas regionas, dėl nepriklausomybės fakto, taptų trečiąja šalimi Europos Sąjungos atžvilgiu, ir sutartys nuo jos nepriklausomybės (įsigaliojimo) dienos nebegaliotų šiai teritorijai“.

„Nenugalimi! Nenugalimi!“

Džiūgaujantys katalonų separatistai šoko Barselonoje po istorinių regioninio parlamento rinkimų, kuriuos įtikinamai laimėjo politinės jėgos, skelbusios, kad sekmadienį vykęs balsavimas iš tiesų yra laikytinas referendumu dėl Katalonijos nepriklausomybės.

„Negaliu patikėti, mano širdis daužosi!“, - sakė Claudia Cardona (Klaudija Kardona) po to, kai didžiuliame ekrane, pastatytame centrinėje Barselonos aikštėje, buvo paskelbta apie pergalę.

C.Cardonai, kuri vilkėjo marškinėlius su „estelada“, Katalonijos separatistų vėliava su balta žvaigžde ir raudonomis bei geltonomis įstrižomis juostomis, ką tik sukako 18 metų ir rinkimuose ji dalyvavo pirmą kartą.

Savo balsą ji atidavė už pagrindinį atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantį aljansą „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si), kuris turės absoliučią daugumą Katalonijos parlamente, jeigu sudarys koaliciją su radikalia kairiąja partija CUP, irgi siekiančia nepriklausomybės.

„Su šiais rezultatais mes galime pradėti derybų procesą, kuris atves į tai, kad Katalonija taps valstybe“, - sakė vertimą iš anglų ir arabų studijuojanti C.Cardona, miniai aplinkui entuziastingai skanduojant „Nepriklausomybė! Nepriklausomybė!“.

Aljansas „Drauge už „Taip“ prieš rinkimus davė pažadą, kad jis, nepaisydamas smarkaus Madrido priešinimosi, įgyvendins savo gairių planą per pusantrų metų įkurti nepriklausomą Katalonijos valstybę, jeigu laimės sekmadienio balsavimą.

Aljanso šalininkai susirinko prie buvusios turgavietės „Mercat del Born“ Barselonoje, kurioje dabar yra įsikūręs muziejus ir kultūrinis centras, pastatytos ant 1714 metų miesto apsiausties per Ispanijos įpėdinystės karą griuvėsių.

Katalonų nacionalistams pralaimėjimas Pilypo V pajėgoms reiškė galą jų regiono laisvei ir Madrido įsiviešpatavimą.

Jie ėmė skanduoti „Prezidentas! Prezidentas!“, - kai scenoje pasirodė regiono vadovas Arturas Masas ir paragino surengti pirmalaikius rinkimus.

„Mes laimėjome. Tai „Taip“ pergalė ir demokratijos pergalė“, - sakė jis.

Minia, kurioje buvo ir pensininkų, ir šeimų su mažais vaikais, šoko iš garsiakalbių nuo pastato aidint „Nenugalimi! Nenugalimi!“.

„Tai didinga, neapsakoma, kilnu“, - sakė 18 metų reklamą studijuojantis Arnau Fontas, kuris atvyko iš Cheronos, esančios už šimto kilometrų į šiaurę nuo Barselonos.

„Tai labai motyvuoja, drąsina, nes aiškiai parodo, kad Katalonijos žmonės nori nepriklausomybės“, - pridūrė jis.

„Noriu atsiskirti nuo Ispanijos, nes, kiek pamenu, mes sulaukėme tik išpuolių, grasinimų, tokių kaip paskutiniu metu girdėti perspėjimai apie mūsų išėjimą iš euro zonos, arba apie bankus“, - sakė jis.

A.Fontą supo jūra Katalonijos separatistų vėliavų, be to, minioje buvo matyti kitų separatistinių regionų, tokių kaip Kanados Kvebekas, Prancūzijos Bretanė ir Ispanijos Baskų kraštas, vėliavos.

Minia vėliau nutilo, kai žmonės, kai kurie negalėdami sulaikyti ašarų, pradėjo giedoti „Els Segadors“ („Pjovėjus“), Katalonijos himną.

„Katalonijos žmonės pasieks nepriklausomybę, nesvarbu, ar Madridas ją pripažins, ar ne“, - sakė Dominguezas (Domingesas), kuris į Kataloniją prieš 30 metų atvyko iš vakarinio Estremadūros regiono.

„Aš išvykau, nes ten man nebuvo galimybių, ir dabar čia yra mano namai“, - sakė jis.

Kartas nuo karto minia pradėdavo skanduoti „Nepriklausomybė! Nepriklausomybė!“,  susirinkusieji darė nuotraukas, kurias iš karto talpino socialiniuose tinkluose.

„Tai procesas, kelias“, - sakė Albertas Llorencas (Albertas Liorensas), 51 metų taksistas, kuri dėvėjo baretiną, tradicinę katalonų raudoną kepuraitę.

„Dabar kelio atgal nebėra“, - pridūrė jis.

Iškovojo daugumą

Separatistai Katalonijoje užsitikrino regioninio parlamento kontrolę per sekmadienį vykusius rinkimus, kuri, jų teigimu, leidžia pradėti įgyvendinti pažadą siekti nepriklausomybės nuo Ispanijos, rodo duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus.

Regioninės vyriausybės paskelbti duomenys, gauti suskaičiavus beveik 98 proc. balsų, rodo, kad pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si) laimėjo 62 vietas, o mažesnė radikali kairioji partija CUP – 10 vietų.

Tai reiškia, kad jos kartu 135 vietas turinčioje asamblėjoje užsitikrino 72 vietų kontrolę – keturiomis vietomis daugiau nei reikia absoliučiai daugumai.

Nors tokia koalicija turėtų absoliučią daugumą asamblėjoje, A.Maso aljanso laukia sunkios derybos su CUP, antikapitalistiškai nusiteikusių piliečių sąjūdžiu už socialinį teisingumą, kuris nenori, kad jis vadovautų separatistų judėjimui.

Katalonijos nacionalistų lyderis Arturas Masas po emocingo balsavimo paskelbė pergalę džiūgaujančiai šalininkų, mojuojančių vėliavomis, miniai.

„Mes laimėjome“, – sakė jis, kai buvo paskelbti rezultatai.

„Mes gavome demokratinį mandatą... Tai suteikia mums didžiulį legitimumą eiti pirmyn su savo planais“ dėl nepriklausomybės, A.Masas sakė kreipdamasis į minią Barcelonoje.

Ispanijos valdančioji konservatyvi Liaudies partija atmetė rinkimų rezultatų reikšmę ir sakė, jog neatsisakys pastangų priešintis regiono siekiams atsiskirti.

„Vyriausybė toliau garantuos Ispanijos vienybę“, – žurnalistams Madride sakė jos atstovas spaudai Pablo Casado (Pablas Kasadas).

Aktyvumas rinkimuose buvo didesnis nei 77 procentai.

Paragino pradėti nepaklusnumo kampaniją

Radikali kairioji katalonų separatistų partija, kuri veikiausiai sudarys koaliciją su pagrindiniu atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiančiu aljansu, po sekmadienį vykusių Katalonijos regioninių rinkimų paragino pradėti nepaklusnumo kampaniją prieš „neteisingus įstatymus“.

„Katalonijos suverenumas yra aiškus“, - pareiškė Antonio Banosas (Antonijus Banjosas), partijos CUP lyderis savo šalininkams Barselonoje.

„Nuo rytojaus katalonai gali ir turi nepaklusti įstatymams“, – tęsė jis ir pažymėjo, kad regiono gyventojai neturėtų taikyti „neteisingų įstatymų“.

„Šiandien gimė respublika“, – sakė A.Banosas.