Pagal naują įstatymą pareigūnai privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas internetu. Toks reikalavimas buvo priimtas dėl rugsėjį gautos 1 mlrd. dolerių (920 mln. eurų) išmokos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), sulaikytos ilgiau kaip metus.

Šis žingsnis buvo žengtas šalyje, kurioje minimalus mėnesinis atlyginimas siekia 56 dolerius (apie 50 eurų) ir kuri siekia atsikratyti vienos labiausiai korumpuotų valstybių Europoje reputacijos

Daugiau kaip 100 tūkst. Ukrainos biurokratų pakluso minėtam reikalavimui. Tarp pateikusiųjų deklaracijas buvo ir prezidentas Petro Porošenka, kuris, kaip paaiškėjo, yra vienas turtingiausių šalies pareigūnų.

P. Porošenka buvo išrinktas valstybės vadovu 2014 metų gegužę, po ankstesnį prorusišką lyderį nuvertusios Maidano revoliucijos ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Laimėjęs rinkimus, P. Porošenka perdavė savo saldumynų imperiją „Roshen“.

Savo deklaracijoje prezidentas nurodė turįs daugiau kaip šimtą įmonių įvairiose šalyse, tarp jų – Rusijoje. Įvairiose bankų sąskaitose jis laiko daugiau kaip 26 mln. dolerių (per 23 mln. eurų).

Anot žurnalo „Novoe Vremia“, P. Porošenko turtas prilygsta maždaug 949 mln. dolerių (860 mln. eurų), o tokiu atveju jis yra ketvirtas turtingiausias ukrainietis. Pirmąsias tris vietas šalies turtingiausių žmonių reitinge užima oligarchai Rinatas Akhmetovas, Viktoras Pinčukas ir Igoris Kolomoiskis.

Tuo tarpu premjeras Volodymyras Hroismanas deklaravo turįs daugiau kaip milijoną dolerių (apie 888 tūkst. eurų) grynaisiais ir laikrodžių kolekciją, įskaitant du brangius laikrodžius „Rolex“.

Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas deklaravo tris butus, iš jų vieną – 657 kvadratinių metrų, taip pat rūsį, kuriame yra 750 buteliai vyno. Be to, jis į deklaraciją įtraukė ir antikvarinių daiktų, meno dirbinių, tarp kurių yra ir P. Picasso paveikslas.

15 mln. dolerių grynaisiais

Kai kurie mažiau žinomi pareigūnai irgi deklaravo turį neįtikėtinų aktyvų.

Nepriklausomas įstatymų leidėjas Viačeslavas Konstantinovskis deklaravo 15 mln. dolerių (per 13,3 mln. eurų) grynaisiais, nors oficialiai kaip parlamentaras jis pernai uždirbo 2 tūkst. 825 dolerių (per 2,5 tūkst. eurų).

Kaip ir dauguma kitų pareigūnų V. Konstantinovskis nurodė, kad pinigus uždirbo dar prieš išrenkamas į valdžią.

Ukrainos ekonomiką analizuojantis JAV įsikūrusios Atlanto tarybos ekspertas Andersas Aslundas sakė, kad didelės pinigų sumos, laikomos grynaisiais, demonstruoja asmenų pasitikėjimo sistema trūkumą.

„Jie nepasitiki bankais, eurais, grivinomis ar rubliais“, – A. Aslundas rašė „Twitter“.

Tarp kitų neįprastų deklaracijose minimų daiktų buvo bažnyčia ir vienas XIII a. dirbinys.

Kai kurios deklaracijos atgaivino prisiminimus apie neįtikėtinus turtus, aptiktus nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus rezidencijoje Mežyhirjėje. Ji visuomenei buvo atidaryta po to, kai V. Janukovyčius 2014 metų vasarį pabėgo iš šalies.

Visuomenės pyktis

„Kiekvieną kartą, kai matau tas deklaracijas, prisimenu, kaip mus šokiravo Mežyhirjė“, – savo feisbuke rašė savanorė Olha Rešetylova, padedanti ukrainiečių kariuomenei kovoti su prorusiškais sukilėliais šalies rytuose.

„Visas tas pyktis, ir kas tada? Jie toliau kolekcionuoja laikrodžius ir ikonas, kainuojančias po kelis milijonus“, – pridūrė ji.

Ukraina kenčia gilų ekonomikos nuosmukį, jau ilgiau kaip dvejus metus besitęsiant karui su prorusiškais separatistais šalies rytuose, o jos bendrasis vidaus produktas pernai susitraukė 9,9 proc.

Kijevo sąjungininkės Vakaruose, palaikiusios 2014 metų revoliuciją, nori, kad Ukraina prisiimtų daugiau atsakomybės kovoje su korupcija visais vyriausybės lygiais.

Taigi, tokios ekstravagantiškos deklaracijos gali sukelti šaliai dar daugiau bėdos.

„Derybos su užsienio skolintojais dabar bus sudėtingesnės. Dabar jie žino, kad turime pinigų“, – savo tinklaraštyje rašė Ukrainos ekonomistas Valerijus Pekaras.

Su korupcija kovojanti organizacija „Transparency International“ skyrė Ukrainai 130 vietą iš 168 galimų reitinge, kuriame šalys suskirstytos nuo mažiausiai korumpuotos iki didžiausią korupcijos lygį turinčių valstybių.