Ataskaita buvo paskelbta praėjusį mėnesį, bet visuomenės dėmesio sulaukė tik ketvirtadienį, kai buvo paskelbtas laikraščio straipsnis šia tema.

„Rožiniu švietimu“ vadinamas reiškinys turi daugybę ekonominių ir socialinių pasekmių“, – pabrėžė nacionalistui ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui artima valstybinė institucija.

Kaip ir daugelyje kitų šalių, Vengrijoje švietimo įstaigose dominuoja moterys – jos dirba 82 proc. pedagogų etatų.

„Jei švietimas pirmenybę teiks moteriškoms savybėms“, tokioms kaip „emocinė ir socialinė branda“, taip pat „sąlygos pernelyg didelį moterų skaičių universitetuose, [lyčių] lygybė gerokai susilpnės“, – teigiama ataskaitos išvadose.

Dokumente perspėjama, kad jei berniukams, kuriuos autoriai apibūdina kaip linkstančius į verslumą ir riziką, nebus leidžiama nevaržomai vystytis, jiems grės „psichikos ir elgesio problemos“.

Tarnybos teigimu, berniukų kūrybiškumo ir novatoriškumo bruožai yra „būtini optimaliam ekonomikos vystymuisi“.

Valstybės kontrolė įspėjo, kad ilgainiui „rožinis išsilavinimas“ gali sukelti „demografinių problemų“, nes išsilavinusios moterys negalės susirasti panašaus išsilavinimo sutuoktinių, „o tai gali nulemti mažesnį gimstamumą“.

Vengrijos opozicijos įstatymų leidėjas Endre Tothas (Endrė Totas) per „Facebook“ atkirto, kad kalbos apie vyriškas ir moteriškas savybes yra „visiškas mokslinis absurdas“.

„Laikas nusiimti savo praėjusio amžiaus akinius“, – pridūrė politikas.

2010 metais grįžęs į valdžią V. Orbanas pradėjo propaguoti „konservatyviąją revoliuciją“, skatindamas politinį natyvizmą ir menkindamas imigrantus.

Jis taip pat gina kontroversišką įstatymą, draudžiantį rodyti nepilnamečiams LGBTQ turinį.

2019 metais Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė po vizito Vengrijoje kalbėjo apie šalyje pastebėtą „atsilikimą moterų teisių ir lyčių lygybės srityje“.

Nors Vengrija neseniai prezidente išrinko pirmąją moterį, Katalin Novak, vyriausybėje ministre dirba tik viena moteris – pagal šį rodiklį šalis yra priešpaskutinė Europos Sąjungoje.