Vienas iš pagrindinių kitą savaitę Jeruzalėje turinčių atsinaujinti Palestinos ir Izraelio taikos sutarties derybų klausimų – žydų naujakurių gyvenvietės Palestinos teritorijoje.
Palestina nori įkurti valstybę Vakarų krante, Gazoje ir Rytų Jeruzalėje – būtent tose žemėse, kurias nuo 1967-ųjų Šešių dienų karo okupavęs Izraelis. Žydai sako pasirengę derėtis dėl sienų klausimo – didesnė bėda yra per tuos dešimtmečius palestiniečių žemėse pastatytos žydų naujakurių gyvenvietės, kuriose iš viso gyvena beveik tiek pat žmonių, kiek Vilniuje. Dauguma čia atsikėlusių – žydai ortodoksai, kuriuos keltis į nausėdijas traukia ne tik mažesnės būsto kainos, bet ir Dievo žodis.
„Su visa pagarba Netanjahu, Keriui ir Obamai, mums privalu sekti, kur liepia eiti Dievas. O jis mus pasiuntė čia, į Jeruzalę“, – aiškina nausėdijos Rytų Jeruzalėje gyventojas Arie Kingas.
Palestiniečiai kaltina, jog net ir kalbėdami apie derybas, žydai toliau specialiai spartina nausėdijų statymo procesą. Vakar Izraelio ministrų kabinetas priėmė įstatymą, pagal kurį padidintas valstybės subsidijas gaunančių naujakurių gyvenviečių skaičius. Tačiau žydų visuomenės požiūris į naujakurius nebūtinai teigiamas.
„Naujakurių statusas Izraelio visuomenėje pastaraisiais metais krito. Jie kaltinami gadinant Izraelio diplomatinį įvaizdį tarptautinėje bendruomenėje. Juk naujakuriai įsikibę okupacijos pokolonialiniais laikais, kai visas pasaulis nusistatęs prieš kolonializmą“, – kalba Jeruzalės hebrajų universiteto profesorius Yaronas Ezrahi.
Pasaulis nusistatęs prieš nausėdijas ir dėl to, kad laiko jas nelegaliomis tarptautinės teisės požiūriu, tad per derybas dėl taikos sutarties šis klausimas veikiausiai bus pagrindinis, nes nepanašu, kad nors viena pusė norėtų nusileisti. Susitarti gali būti maža ir 9 mėnesių, po kurių Vašingtonas norėtų išvysti taikos sutarties kūdikį.
Naujausi komentarai