Įtariama, kad tarp šnipinėjimo taikinių galėjo būti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir kiti aukšti prancūzų pareigūnai.

B. Gantzas aptarė NSO klausimą susitikime su F. Parly ir sakė, kad „Izraelis rimtai žiūri į šiuos įtarimus“, nurodė žydų valstybės Gynybos ministerija išplatintame pranešime. 

„Jis pažymėjo, kad Izraelis pritaria kibernetinių produktų eksportui išimtinai vyriausybės subjektams, teisėtam naudojimui ir tik nusikaltimų prevencijos bei tyrimo ir kovos su terorizmu tikslais“, – priduriama pranešime.  

„Jis taip pat informavo ministrę F. Parly, kad pareigūnai šiandien apsilankė NSO biure ir kad Izraelis nuodugniai tiria tuos įtarimus“, – rašoma pranešime.  

F. Parly izraeliečių gynybos ministrui sakė, kad „Prancūzija šiandien tikisi paaiškinimų, nuo kurių priklauso pasitikėjimas ir abipusė pagarba tarp mūsų šalių“, nurodė Prancūzijos gynybos ministerija. Pranešime pažymima, kad tai pirmasis šalių gynybos ministrų susitikimas nuo 2013 metų.   

Pasak vieno Prancūzijos gynybos ministerijos šaltinio, F. Parly siekė „išsiaiškinti, kas Izraelio vyriausybei žinoma apie NSO klientų veiklą ir kokių žingsnių jau imtasi bei kas bus daroma ateityje, siekiant užkirsti kelią tokių privatumą pažeidžiančių priemonių neteisėtam panaudojimui“.

„Pegasus“ gali būti įdiegta į mobiliuosius telefonus vartotojui nežinant ir suteikti galimybę skaityti visus pranešimus, sekti vartotojo buvimo vietą ir prisijungti prie telefono kameros bei mikrofono.

Anksčiau šį mėnesį dėl „Pegasus“ kilo pasipiktinimo banga, kai žmogaus teisių gynimo grupėms buvo nutekintas sąrašas su maždaug 50 tūkst. potencialių šnipinėjimo taikinių visame pasaulyje. 

Vyksta „tikrinimas“

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ ir prancūzų ne pelno organizacija „Forbidden Stories“ bendradarbiaudamos su virtine žiniasklaidos priemonių, tarp jų „The Washington Post“, „The Guardian“ ir „Le Monde, išanalizavo ir paskelbė minėtą sąrašą.  

E. Macronui teko pasikeisti telefono aparatą ir numerį. 

Izraelis įkūrė komisiją, kuriai pavesta ištirti NSO veiklą, taip pat eksporto licencijų išdavimo procesą.   

Galimų šnipinėjimo taikių sąraše yra bent 600 politikų, 180 žurnalistų, 85 žmogaus teisių aktyvistai ir 65 verslo lyderiai.

NSO tvirtina, kad jos sukurta programinė įranga skirta naudoti tik kovai su terorizmu ir kitais nusikaltimais. Anot firmos, ji eksportuojama į 45 šalis.

Anot „Le Monde“ ir „Radio France“, E. Macrono, buvusio ministro pirmininko Edouard'o Philippe'o (Eduaro Filipo) ir 14-os vyriausybės narių, tarp jų užsienio reikalų ministro Jeano-Yves'o Le Driano (Žano Ivo Le Driano), telefonai buvo sąraše numerių, kuriuos buvo pasirinkusi Maroko valstybės saugumo tarnyba, galimai naudojusi „Pegasus“ įsilaužimams.   

„Jei šie faktai pasitvirtins... svarstysime visas pasekmes, tačiau pirmiausia tai turi būti įrodyta“, – sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) po kabineto posėdžio ir pridūrė, kad vyksta „tikrinimas“.

NSO, nekart kaltinta pagalba autoritariniams režimams, tvirtina, kad jos sukurta programa „Pegasus“ tik teoriškai gali padėti rinkti duomenis apie nusikaltėlių tinklus ir teroristus. 

B. Gantzas per derybas Paryžiuje taip pat aptarė Irano branduolinį klausimą bei susirūpinimą dėl ginklų tiekimo Libanui, nurodė ministerija.

Jis taip pat susitiko su Prancūzijos užsienio žvalgybos tarnybos DGSE vadovu Bernard'u Emie (Bernaru Emi).