Talibanas išstūmė moteris iš kone visų viešojo ir politinio gyvenimo sričių ir uždraudė mergaitėms lankyti mokyklą po šeštos klasės. Tai dalis griežtų suvaržymų, kuriuos jis įvedė 2021 metais perėmęs valdžią, kai Jungtinių Valstijų ir NATO pajėgos po du dešimtmečius trukusio karo buvo besitraukiančios iš Afganistano.

JT ekspertai, įskaitant specialųjį pranešėją Richardą Bennettą (Ričardą Benetą), teigė, kad būtina nedelsiant paleisti Nedą Parwan (Nedą Parvan) ir Zholią Parsi (Žoliją Parsi) bei jų šeimos narius. Joms nebuvo suteiktas teisinis atstovavimas, pareikšti kaltinimai ir jos nebuvo pristatytos į teismą.

„Vis labiau nerimaujame dėl jų fizinės ir psichinės gerovės“, – sakoma ekspertų pareiškime. Jie paragino Talibano pareigūnus gerbti žmogaus teises ir laisves ir teigė, kad sulaikymui nėra jokio pateisinimo.

Ekspertai teigia, kad žmonės negali prarasti laisvės vien dėl to, kad išreiškė kitokią nuomonę, o moterims žmogaus teisių gynėjoms gresia ypatingas pavojus ir jos dažniau tampa taikiniu dėl savo lyties.

„Atrodo, kad Talibanas ir toliau stiprina pilietinės erdvės suvaržymus, ypač slopindamas moterų ir mergaičių balsus, taip darydamas neigiamą poveikį“, – sakoma pareiškime.

Ekspertai palankiai įvertino sprendimą neseniai į laisvę paleisti prancūzų ir afganų žurnalistą Mortazą Behboudi (Mortazą Behbudį) ir nevyriausybinės organizacijos „PenPath1“, kovojančios už mergaičių teisę į mokslą, įkūrėją Matiullah Wesa (Matiulą Vesą).

Prieš septynis mėnesius sulaikytas M. Wesa atvirai reikalavo, kad mergaitės turėtų teisę lankyti mokyklą ir mokytis, ir ne kartą ragino Talibano vyriausybę atšaukti draudimus.