Kitoje lovoje, netoli Artemo, guli penkiolikmetė Maša. Ji taip pat kilusi iš Mariupolio. Paauglės dešinę koją teko amputuoti, kai praėjusį antradienį į ją pataikė ir sprogo sviedinys.
Kaip teigė BBC žurnalistai, tokią šiurpią Vladimiro Putino sukelto karo Ukrainoje realybę galima pamatyti Zaporižios regioninėje vaikų ligoninėje, kur guli žmonės, bėgę iš apsupto Mariupolio.
Jų fizinės žaizdos bėgant laikui užgis, tačiau psichologinės traumos išliks amžinai. Šioje ligoninėje dirbantys gydytojai ir likę gyvi vaikų giminaičiai papasakojo savo istorijas. Tarp jų – ir vaikų ligoninės vedėjas, gydytojas Jurijus Borzenko. Jis neslėpė paniekos tam, ką nuo invazijos į Ukrainą pradžios padarė Rusijos kariuomenė.
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
Dvidešimt šeštoji karo Ukrainoje diena
„Aš nekenčiu Rusijos. Maša, mergina, kuri neteko kojos, buvo taip traumuota, kad kelias dienas nevalgė ir negėrė. Ji negalėjo psichologiškai susitvarkyti su tuo, kas nutiko. Turėjome ją maitinti į per veną. Kitas berniukas – šešiametis, kurio kaukolėje skeveldros, matė, kaip po Rusijos kariuomenės smūgio automobilyje mirė mama. Po dviejų dienų jis pasakė: tėti, nupirk man naują mamą, man reikia, kad kas nors nuvestų mane į mokyklą“, – atviravo gydytojas J. Borzenko.
Aš nekenčiu Rusijos. Maša, mergina, kuri neteko kojos, buvo taip traumuota, kad kelias dienas nevalgė ir negėrė.
Tai, kas vyksta Mariupolyje, yra ne tik humanitarinė nelaimė, tai – karo nusikaltimas. Apytiksliai 90 proc. miesto pastatų buvo apgadinti arba sunaikinti. Tie, kuriems pavyko pabėgti, pasakojo apie sunkiai suvokiamą siaubą: gatvėse gulinčius lavonus, sugriautus namus.
Oksana su vyru Andri ir tėvais praėjusią savaitę taip pat pabėgo iš Mariupolio. Jie važiavo užminuotais keliais, aplenkdami keliolika priešiškų Rusijos armijos kontrolės punktų.
Kaip rašo BBC, vien išgerti stiklinę vandens Oksanai dabar atrodo prabanga, nes Mariupolyje viskas baigėsi – mieste nėra vandens, elektros, šildymo ir komunikacijų, todėl jiems neliko nieko kito, kaip tik išvykti.
Scanpix nuotr.
„Rizikavome, bet tuo metu man nerūpėjo, ar numirsiu Mariupolyje, ar bandydama ištrūkti. Žinojome, kad būsime taikiniai, bet pasinaudojome šia galimybe. Jei būtume likę, tikimybė išgyventi būtų lygi nuliui“, – kalbėjo Oksana.
Porai pavyko išvengti sužalojimų. Tačiau Zaporižios vaikų ligoninėje BBC žurnalistas pasakojo sutikęs sielvarto apimtą, nepaguodžiamą vyrą. Jo dukra Nataša, kuriai buvo 26 metai, ir ketverių metų anūkė Dominika žuvo Rusijos sviediniui pataikius į slėptuvę, kurioje visa šeima slėpėsi nuo bombardavimo.
„Pažiūrėjau į žemę, o ten gulėjo mano mažoji anūkė, kurios galva buvo visiškai sudarkyta. Ji gulėjo nekvėpuodama, o šalia buvo mano dukra, kurios kojos – su atvirais lūžiais“, – pasakojo Vladimiras.
