R.Meilutytė, praėjusių metų pabaigoje išsiskyrusi su treneriu Pauliumi Andrijausku, šiemet sausio viduryje persikėlė į saulėtąją Kaliforniją. Prie Meksikos sienos prisišliejusiame San Diege kaunietė rado viską, ko reikia produktyviam darbui. Pirmiausia – patyrusį, pasaulyje gerai žinomą trenerį Davidą Marshą.

60-metis amerikietis yra išugdęs tiek olimpinių ir pasaulio čempionų, kad vienas pats galėtų konkuruoti su atskiromis valstybėmis. Suskaičiuota: jei Rio de Žaneiro olimpiadoje D.Marsho auklėtiniai iš įvairių valstybių būtų sudarę bendrą ekipą, jie komandų įskaitoje būtų užėmę trečią vietą. Vien JAV moterų plaukimo rinktinė Brazilijoje susižėrė net šešiolika medalių, tarp jų aštuonis – aukso.

Tarp garsiausių D.Marsho auklėtinių – tiek pat legendinis, kiek ir skandalingasis Ryanas Lochte, nuolatinė Rūtos konkurentė amerikietė Katie Meili ir daugelis kitų. Per savo karjerą beveik pusšimtį olimpiečių iš devyniolikos šalių muštravęs D.Marshas laikomas JAV plaukimo profesoriumi, ypač stipriu plaukimo krūtine specialistu. Būtent ši rungtis – firminis Rūtos stilius, tad duetas anksčiau ar vėliau turėjo susitikti baseino takelyje.

Tam padėjo ir aplinkybės. D.Marshas, ne vienus metus dirbęs plaukimo centre Šarlotėje, neseniai persikėlė į San Diegą, kur ėmė burti elitinių plaukikų komandą.

R.Meilutytė permainingą sezoną galingai užbaigė gruodį Danijoje vykusiame Europos plaukimo trumpajame baseine čempionate, kur laimėjo du aukso medalius. Tačiau momentinė sėkmė nepakeitė kaunietės ir Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) vadovų ryžto rinktinės lyderei rasti palankesnę vietą tobulėti. Įskaitant ir stiprią treniruočių partnerių komandą, ir galimybes pradėti studijas, apie kurias dvidešimtmetė lietuvė svarsto jau ne pirmus metus.

Naujienomis apie R.Meilutytės sprendimų kryžkeles su "Kauno diena" pasidalijo LPF prezidentas Emilis Vaitkaitis.

"Su Rūta palaikome ryšį. Ne kasdien, bet susiskambiname, susirašome, tad turime visą informaciją. Tiesa, gerokai skiriasi laiko juostos: kai pas mus diena, San Diege – naktis, ir atvirkščiai. Bet bendrauti tai netrukdo", – sakė E.Vaitkaitis.

– Rūta San Diege jau trečia savaitė. Kokie jos įspūdžiai apie naujais namais tapsiantį miestą?

– Viskas gerai. Ji viskuo patenkinta – ir treniruotėmis, ir gyvenimo sąlygomis. Žinoma, ir jūra, ir saule... Nusiskundimų nėra, bet dar nėra ir galutinio sprendimo. Ji nori atidžiai apsižiūrėti, įvertinti visas aplinkybes ir pasirinkti geriausią variantą savo karjeros tęsiniui. Juo labiau kad nauja komanda San Diege dar tik kuriasi, tad pratinasi prie vietinių sporto bazių, tyrinėja infrastruktūrą. Komanda – tarptautinė. Kartu dirba plaukikai iš Izraelio (D.Marshas yra ir Izraelio rinktinės konsultantas), ir japonai, ir kinai, ir vietos plaukikai. Tad Rūtos kompanija – marga.

– Ar tai, kad D.Marshas dirba su Izraelio rinktine, nesutrukdys jam skirti pakankamai dėmesio Rūtai per Europos ar pasaulio čempionatus?

– Kaip tik įžvelgiame pranašumų. Jei D.Marshas nedirbtų su rinktine, tektų jį specialiai kviestis į Europos pirmenybes, derinti grafikus. O dabar jis bet kuriuo atveju lankysis svarbiausiose varžybose, nesvarbu, ar su Izraelio rinktine, ar su mūsų komanda, bet Rūtą jis prižiūrės. Atkrenta daug logistikos ir kitų rūpesčių.

– Prieš apsistodama San Diege R.Meilutytė per pastaruosius metus išbandė ne vieną treniruočių bazę įvairiose pasaulio šalyse, tačiau niekur nepasiliko ilgesniam laikui. Kaip atsirado D.Marsho variantas?

– Dar 2016-ųjų pabaigoje, kai mes intensyviai svarstėme naujas R.Meilutytės karjeros galimybes, buvęs kaunietis Genadijus Sokolovas, daug metų dirbantis su elitiniais JAV plaukikais, mums pasiūlė D.Marshą. Rūta šį specialistą taip pat pažinojo iš anksčiau. Tada taip pat buvo sutarta, kad ji vyks pas amerikietį apsižiūrėti ir įvertinti sąlygų. Tačiau tada pasirinkome kitą variantą (nutarė dirbti su jaunu treneriu P.Andrijausku – aut. past.). Tada tai buvo tinkamas pasirinkimas, nes ji norėjo permainų, norėjo daugiau pabūti Lietuvoje. Dabar ratas apsisuko ir grįžome prie pirminio varianto su D.Marshu.

Vasario pabaigoje Rūta grįš namo ir tada spręsime, ar ji kursis San Diege ilgesniam laikui.

– Kiek truks Rūtos darbas pas D.Marshą?

– Kol kas sutarėme, kad ji treniruosis pusantro mėnesio. Be didelių įsipareigojimų. Vasario pabaigoje Rūta grįš namo ir tada spręsime, ar ji kursis San Diege ilgesniam laikui. Matyt, visi turėsime ieškoti kompromisų.

– Praėjusį rudenį, prieš pasirinkdama San Diego variantą, Rūta viešėjo Australijoje, kur darbavosi su kitu žinomu plaukimo specialistu Michaelu Bohlu. Kodėl ji neliko pas šį trenerį?

– Neužbėkime įvykiams už akių. Mes vis dar turime šį variantą ir renkamės tarp dviejų žemynų – Australijos ir Amerikos. Kiekvienas variantas turi savo pranašumų ir trūkumų. Ne vien sporto prasme, bet ir gyvenimo, socializacijos, bendravimo, galiausiai – mokslo. Studijos universitete yra Rūtos planuose. Ji žiūri ne tik į šiandieną, bet ir tolesnę ateitį.

– R.Meilutytė metus dirbo su P.Andrijausku. Kodėl 2017-ųjų pabaigoje, kai po permainingo sezono lietuvė Europos čempionate nuskynė skambiausias metų pergales, nutarta išskirti šį duetą?

– Buvo visas priežasčių kompleksas. Išanalizavome jų darbą, rezultatus, kitas aplinkybes. Sakyčiau, kad rezultatų požiūriu jie pateisino mūsų lūkesčius, kai kur net viršijo. Tikrai yra teigiamų Rūtos plaukimo technikos pokyčių, kitų savybių, ji įvaldė ir naują nuotolį, bet mes namuose jai negalime užtikrinti aukščiausios kokybės pasirengimo, itin konkurencingos komandos. O nuolat stovyklauti po įvairius pasaulio kampelius yra labai neracionalu, brangu ir sunku psichologiškai. Pernai jie stovyklavo gal devynis mėnesius iš dvylikos. Ne tik Rūtai būtų sunku keliauti iš viešbučio į viešbutį. Kiekvienam sportininkui reikia tam tikros atraminės bazės, namų pojūčio.

– Kaip vertinate P.Andrijausko darbo perspektyvas? Ar jaunas specialistas neliks niekam nereikalingas?

– Pauliui priekaištų neturime, tačiau žvelgiame į tolesnes Rūtos perspektyvas: ir sporto, ir gyvenimo, studijų. P.Andrijauskas per pastaruosius metus taip pat pasisėmė didžiulės patirties ir tobulėjo. Tad jis mums reikalingas. Kol kas Paulius grįžo į Kauno plaukimo mokyklą, bet tik iš dalies. Mes turime planą kurti nacionalinį plaukimo centrą, kur treniruotųsi rinktinės branduolys ir matome P.Andrijauską kaip vieną trenerių štabo narių. Neabejoju, kad tokį specialistą jau šiandien nupirktų ne viena rinktinė ar klubas ir pasiūlytų jam pelningą sutartį. Tačiau mes stengsimės jį išlaikyti Lietuvoje.

– Kokie iššūkiai šiemet laukia jūsų vadovaujamos Plaukimo federacijos?

– Pirmiausia jie nėra sportiniai. Sieksime prisitaikyti prie naujos sporto finansavimo sistemos, kuri gerokai pasikeitė. Į varžybas vyksime ne tik pasirodyti individualiai, bet ir rinkti taškus į mūsų sporto šakos taupyklę. Varžybomis šie metai nebus intensyvūs. Svarbiausi startai laukia antrojoje metų dalyje – Europos čempionatas rugpjūtį Škotijoje ir pasaulio čempionatas trumpame baseine gruodį Kinijoje.