Šiandien į olimpinį Londoną išskrido paskutinis mūsų buriuotojų komandos narys – Rokas Milevičius. 25-erių kaunietis po didžiausio jo sportinės karjeros iššūkio ketina apsispręsti ir dėl savo ateities.

Istorinį kelialapį R.Milevičius iškovojo gegužę Vokietijoje vykusiame „Laser“ jachtų klasės pasaulio čempionate.

Pirmuosius du kelialapius į 2012-ųjų olimpines žaidynes Lietuvai dar 2011-ųjų pasaulio buriavimo čempionate Australijoje pelnė Gintarė Scheidt („Laser Radial“ jachtų klasė) ir Juozas Bernotas (RS:X burlentės).

– Rokai, kokios nuotaikos išvyksti į Didžiąją Britaniją? – vakar paklausėme žaidynių debiutanto.

– Išsigydžiau nugaros traumą, tad prieš didžiausią šio sezono startą entuziazmo – nemažai. Į Londoną išvyksiu su mūsų komandos masažuotoja Asta Ivaščiniene. Pirmasis Londone įsikūrė Juozas, o Gintarė atvyks iš Italijos.

– Kaip olimpinių žaidynių vietą pasieks inventorius?

– Trenerių kateriai į Londoną iškeliavo praėjusį trečiadienį, o mes laivus gausime iš organizatorių. Tereikėjo susikrauti lagaminą ir ramiai nuskristi (šypsosi).

– Ar skrisite tiesiai į varžybų vietą, ar dar kur nors užtruksite?

– Olimpinė regata prasidės liepos 30-ąją. Įsikursime olimpiniame kaimelyje, iki starto dar galėsime pasitreniruoti olimpinio centro vandenyse.

– G.Scheidt yra užsiminusi, kad Londono vandenys labai nepalankūs buriuotojams. Ar tau teko ten startuoti?

– Taip, esu buriavęs pernai. Pritariu Gintarei – sąlygos tikrai bus labai sudėtingos. Daug stiprių srovių, be to, anglai įvedę didelius mokesčius ir treniruotis į šiuos vandenis praktiškai nieko neįsileidžia. Vietovė – neeilinė, tad laukia sunkus išbandymas.

– Prisiminkime gegužės startą Boltenhagene, kai iškovojai olimpinį bilietą. Ar jis tave nustebino?

– Į Vokietiją vykau tikėdamasis sėkmės. Lūkesčius galėjo sujaukti tik sveikata, nes tuo metu sportavau kęsdamas nugaros skausmus, tačiau, nors ir sukandęs dantis, tikslą pasiekiau.

– Koks rezultatas tave tenkintų Londone?

– Norėčiau prasibrauti į 15-uką. Tai būtų uždavinys, kurį įvykdęs labai džiaugčiausi. Svajoju ir apie pirmąjį dešimtuką.

– Lietuva pirmą kartą olimpinėse žaidynėse turės net tris buriuotojus. Ar tai reiškia, kad mūsų šalyje šiai sporto šakai – aukso amžius?

– Daug kam trys olimpiniai kelialapiai yra netikėti, tačiau tik ne mums patiems. Visa buriuotojų šeima tikrai vylėse trijų vietų ir džiugu, kad jas pavyko iškovoti. Jau po Gintarės iškovoto sidabro medalio Pekine šalies buriavimo sporte buvo jaučiamas labai sveikintinas sujudimas. Tai buvo tarsi postūmis į priekį visiems jauniems buriuotojams. Džiaugiuosi, kad kasmet mūsų gretos gausėja, buriavimą renkasi vis daugiau jaunų sportininkų. Be to, labai sėkmingai organizuotas pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ projektas. Federacija dirba tinkama linkme, džiaugiamės renesansu.

– Kartu su tavimi dėl olimpinio kelialapio Vokietijos vandenyse kovojo ir dar du mūsų šalies atstovai – Karolis Janulionis ir Martis Pajarskas. Ar jauti šių sportininkų konkurenciją?

– Dar ne. Karolis ir Martis – labai jauni, tad visi geriausi jų startai – ateityje. Šiuo metu jaučiu ne konkurenciją, bet didesnę pareigą jiems pagelbėti ir padėti.

– Ar ilgai truko, kol prisijaukinai buriavimą?

– Kai buvau mažas, vykdavau į Kauno jachtklubą su tėčiu, kuris ten žaisdavo tenisą. Tėtis anksčiau buriavo ir kartą sutiko savo buvusį trenerį. Šis pasiūlė, kad kol tėtis žaidžia tenisą, aš galėčiau šiek tiek paburiuoti. Mane tai sudomino, o galiausiai šiai sporto šakai silpnybę pajautė ir visi kiti šeimos nariai (šypsosi).

– Ne kartą užsiminei, kad savo pagrindinį tikslą jau pasiekei – startuosi Londono olimpiadoje. Ką veiksi po žaidynių?

– Apie tolesnius planus kalbėti dar anksti. Kol kas neapsisprendžiau. Žinau: kad ir kas nutiktų, nuo buriavimo tikrai nenutolsiu. Mano ateities planuose – darbas su jaunimu. Norėčiau jaunajai kartai padėti pažinti buriavimą, perteikti šios sporto šakos paslaptis. Pats, ko gero, irgi dar paburiuosiu.