Alternatyvių degalų naudojimas tampa ne tik žaliojo kurso, bet ir ES strateginės autonomijos, ir verslų konkurencingumo klausimu.

Aiški kryptis

Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius įvardijo pagrindinius iššūkius pereinant prie alternatyvių degalų naudojimo Lietuvoje ir visoje Europoje.

„Būtina mažinti priklausomybę ne tik nuo rusiškų energijos išteklių, bet ir nuo iškastinio kuro apskritai, siekiant išvengti panašių krizių ir šantažo ateityje. Suvokimas ir pripažinimas, kad pokytis yra reikalingas ir neišvengiamas, jau yra svarbus žingsnis siekiant keistis, ieškoti ir skatinti alternatyvas,“ – įsitikinęs Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.

Eurokomisaras taip pat priminė, kad transporto sektoriui keliamas bendras uždavinys – iki 2050 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti iki 90 proc. Įvairioms transporto rūšims yra suformuluoti skirtingi uždaviniai. „Kelių transportui siūloma numatyti, kad iki 2030 m. naujų įregistruotų lengvųjų automobilių parko išmetamas anglies dioksido kiekis būtų sumažinamas 55 proc., o iki 2035 m. – 100 proc.“, – teigė V.Sinkevičius.

Neišspręs visų problemų

Pasak eurokomisaro, kelių transporto sektoriuje per pastaruosius aštuonerius metus daug kas pasikeitė: šiuo metu keliuose turime 14 mln. alternatyviais degalais varomų transporto priemonių, o tai yra beveik 5 proc. visų automobilių. Beveik 2,4 mln. jau yra nulinės emisijos transporto priemonės ir jų skaičius sparčiai auga: šiandien daugiau nei 17 proc. visų ES registruojamų naujų automobilių yra varoma elektra.

„Sakyčiau, tai didžiulis laimėjimas per trumpą laiką”, – pažymi Virgilijus Sinkevičius.

Pagal statistiką esame ES sąrašo gale – varžomės dėl paskutinių vietų.

Tačiau kalbėdamas apie laikotarpį, per kurį vyks visiškas perėjimas prie alternatyvių degalų naudojimo, V.Sinkevičius patarė būti realistams. „Automobilių gamintojai dabar daug investuoja į elektromobilius ir vandeniliu varomas transporto priemones ir matome, kad rinka – pirkėjai – reaguoja palankiai: netaršių automobilių prekyba auga. Tačiau taip pat reikia užtikrinti, kad daugiau tokių transporto priemonių būtų prieinama platesniam gyventojų ratui. Vis dėlto taip pat turime susitaikyti su tuo, kad šis pokytis užtruks ir kad vidaus degimo variklis kurį laiką bus su mumis“ – pažymėjo eurokomisaras.

Prieš dvejus metus pristatyta pažangaus ir tvaraus mobilumo strategija išsiuntė labai aiškią žinią: reikia skubiai pereiti prie klimatui neutralaus mobilumo. Tačiau tai turi vykti taip, kad neskurdintų gyventojų ir nekeltų socialinių problemų.

„Be to, vien tik nuoseklus perėjimas prie elektromobilių neišspręs visų taršos problemų. Požiūris į tvarų judumą turėtų būti platesnis – reikia suteikti žmonėms daugiau galimybių. Pavyzdžiui, važiuoti tvarkingu, patraukliu viešuoju transportu, o miestuose vystyti mikromobilumo sprendimus“, – teigė V. Sinkevičius.

Judesys: V.Sinkevičiaus  teigimu, kelių transporto sektoriuje per pastaruosius aštuonerius metus daug kas pasikeitė. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Pažanga skirtinga

Kelių transporte perėjimas prie alternatyvių degalų vyksta gana sparčiai, tačiau aviacijos ir jūrų transporto sektoriuje pažanga, deja, yra kur kas sudėtingesnė ir lėtesnė. Šiuo metu aviacijoje alternatyvių degalų naudojama mažiau nei 0,1 proc.

„Mūsų siūlymu „ReFuelEU Aviation“ siekiama padidinti tvarių aviacijos degalų pasiūlą ir paklausą ES, reikalaujant, kad jie būtų maišomi su tradiciniais degalais vis didesniais kiekiais. Tai galėtų sumažinti oro transporto emisiją 60 proc. iki 2050 m. „FuelEU Maritime“ pasiūlyme nuo 2025 m. nustatomos vis griežtesnės laivuose naudojamos energijos anglies dioksido intensyvumo ribos. Šiuo atveju laikomės technologiškai neutralaus požiūrio – nesvarbu, kokias technologijas ar alternatyvius degalus naudoja šis sektorius, rezultatas turėtų būti pasiektas”, – vylėsi V.Sinkevičius.

Pertvarka šiuose sektoriuose lėtesnė nei keliuose, nes rinkoje yra labai ribotas kiekis alternatyvų tradiciniams degalams.

Perspektyvi technologija

Kalbant apie taršių degalų alternatyvas oro ir jūrų transportui – viena iš galimų perspektyvių technologijų yra vandenilis.

Prognozuojama, kad Europoje per artimiausius dešimt metų žaliojo vandenilio, kuris išgaunamas elektrolizės būdu naudojant elektros energiją iš AEI, pagaminamas kiekis žymiai išaugs. Tą numato Europos vandenilio strategija ir neseniai paskelbtas „RePowerEu“ planas. Kaip ir elektromobiliai, vandeniliu varomi automobiliai yra laikomi netaršiais, nes vandenilis automobilio elementuose yra paverčiamas į elektros energiją, kuri tiekiama automobilio elektros varikliui. Be to, palyginti su elektromobiliais, vandeniliu varomi automobiliai pasižymi didesniu nuvažiuojamu atstumu, šiais degalais papildyti automobilį trunka beveik tiek pat, kiek ir įprastinį automobilį su vidaus degimo varikliu.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad, nors vandenilis – kol kas yra labiau nišinė degalų alternatyva, kadangi technologija yra gana brangi, tačiau vandeniliu varomos transporto priemonės turi akivaizdų pranašumą – jos gali įveikti kur kas ilgesnius atstumus, nei varomos elektra.

„Tobulėjant elektromobilių technologijoms, elektra varomi varikliai kelių transporto priemonėms, įskaitant komercinį ir viešąjį transportą, artimiausioje ateityje galimai bus pagrindinis pasirinkimas. Geležinkelių, oro ir jūrų transportui, kuriam reikalingos didelio galingumo baterijos, leidžiančios įveikti itin ilgus atstumus, bus aktualu toliau vystyti vandenilio technologijas kaip konkurencingą alternatyvą“ – aiškino M.Nagevičius.

Europoje šiuo metu yra sparčiai vystoma žaliojo vandenilio gamyba, lygiagrečiai vykdant vandenilio papildymo infrastruktūros plėtrą. Šioje srityje didelę pažangą yra padariusi Vokietija: šiemet ji paleido pirmąjį bandomąjį vandeniliu varomą traukinį.

Namų darbai Lietuvai

LAIEK prezidentas priminė, kad su atsinaujinančia energija ir jos naudojamais degalais Lietuvos situacija negera. „Pagal statistiką esame ES sąrašo gale – varžomės dėl paskutinių vietų“ – įvertino M.Nagevičius.

Lietuvoje šiuo metu nevykdoma žaliojo vandenilio gamyba, kuri, kaip minėta, Europoje yra sparčiai vystoma. Tačiau Energetikos ministerijos iniciatyva šį procesą numatoma pradėti tik 2024 m. pabaigoje. Tuomet turėtų atsirasti ir pirmoji šalyje vandenilio papildymo stotelė.

Tačiau taršos mažinimo kontekste paminėtini ir pažangūs jau vykstantys pokyčiai Lietuvoje. M.Nagevičiaus teigimu, vienas iš jų – privalomas biodegalų maišymas. Taip pat akivaizdi elektromobilių plėtros pažanga.

„Nors bendrame automobilių parke elektromobiliai vis dar užima nedidelę dalį, pastaraisiais metais elektromobilių skaičius auga valstybei pradėjus skirti subsidijas. Dabar sunku tiksliai prognozuoti, bet, deja, neabejotinai plėtrą palies itin išaugusios elektros kainos. Nepaisant šių iššūkių, ši degalų rūšis bet kuriuo atveju yra perspektyvi, kalbant ne tik apie lengvuosius automobilius, bet ir apie sunkųjį transportą – vilkikus, viešąjį transportą“, – apibendrino LAIEK prezidentas.