Per krizę dviračių pardavimas smuko tris kartus, tačiau šiemet rinkoje jau tikimasi pagyvėjimo. Prekybininkams tai reikštų išsigelbėjimą, nes vis didėjančią dviračių savikainą jie priversti užsimesti ant savo pečių.

Sezonas jau prasidėjęs

Dviračių sezonas šiais metais, palyginti su praėjusiais, prasidėjo anksčiau, kaip teigė parduotuvių „Vasarė“ Klaipėdos padalinio vadovė Monika Rimaitė. Nemažai dviračių buvo parduota jau kovą.

Tačiau, anot pašnekovės, dviračių pardavimo apimtis ir paklausos pikas kiekviename šalies mieste skiriasi. Esą Vilniuje ir Kaune dviračių bumas prasideda balandį gegužę, o per pirmus du vasaros mėnesius jų paklausa šiek tiek sumažėja.

Klaipėdoje sezonas visuomet prasideda šiek tiek vėliau nei kituose miestuose – birželį liepą. Tuo metu parduotuves užplūsta turistai iš Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių.

„Turistai dažniausiai būna įsigiję butų Palangoje, Nidoje, Neringoje, Klaipėdoje ir tam, kad nereikėtų vežtis savo dviračių iš namų, nusiperka jų čia, o atostogų pabaigoje juos palieka“, – pasakojo M.Rimaitė.

Ji pasakojo, kad ir Vilniuje dviračius gausiai perka svečiai iš užsienio šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos ar Latvijos. Čia užsieniečiai susigundo didesniu dviračių pasirinkimu.

Rinka patyrė nuosmukį

Lietuvos dviračių verslo asociacijos prezidentas Algimantas Paulikaitis pasakojo, kad krizė paliko neigiamų pėdsakų visose verslo šakose, tačiau bene labiausiai ji smogė dviračių verslui. Anot jo, krizės metais dviračių pardavimai, palyginti su laikotarpiu prieš krizę, smuko net tris kartus.

„Taip tikriausiai nutiko dėl to, kad didelė dalis judrių žmonių – potencialių pirkėjų – išvyko į užsienį. Dabar jie sėkmingai dviračius perka Europoje. Joje dviračių pardavimas nukrito nesmarkiai, tik apie 10 proc.“, – sakė A.Paulikaitis.

Be to, pašnekovo teigimu, žmonių perkamoji galia sumažėjo, todėl jie stengėsi taupyti ir ieškojo naudotų dviračių ar remontavo jau turimus: „Parduotų dviračių skaičius sumažėjo, bet dviračių detalių ir servisų paklausa labai išaugo.“

A.Paulikaitis patikino, kad rinka po truputį atsigauna, nors Lietuva, palyginti su Baltijos šalimis, pernai buvo vienintelė, kurioje oficialus dviračių pardavimas dar mažėjo. Vis dėlto pašnekovas prognozavo, kad šiais metais dviračių verslas patirs lūžį ir pardavimas po truputį pradės augti.

Tačiau dviračių parduotuvių didžiuosiuose šalies miestuose „Dviratis Tau“ vadybininkas Žilvinas Balčiūnas patikino paklausos smukimo nepajutęs. Pastaruoju metu vis populiarėję dviračiai ir šiais metais parduodami aktyviau nei pernai. Anot jo, šiais metais dviračių pardavimas, palyginti su praėjusiais metais, augo 10–15 proc.

M.Rimaitė pasakojo, kad pardavimas išaugo nesmarkiai, vos keliais procentais. Tačiau sezonas dar prieš akis, todėl pašnekovė nedrįso prognozuoti, ar pardavimas toliau augs, ar bus kaip pernai.

Gamybos apimtis nekito

Didesnės dviračių paklausos šiais metais nejaučia ir dviračių gamintojai. Vienintelės dviračių gamintojos šalyje bendrovės „Baltik vairas“ direktoriaus pavaduotojo komercijai Petro Aleknos teigimu, gamybos apimtis šiais metais, palyginti su praėjusiais, nepakito.

Anot jo, pernai prekybininkai nepardavė visų turėtų dviračių, todėl šiais metais jie prekybą pradėjo nuo sandėliuose užsilikusių. Tai reiškia, kad prekybininkai iš gamintojų naujų dviračių įsigis tik išpardavę dalį senųjų.

Dėl nestabilios šalies rinkos, kaip pasakojo P.Alekna, daugiau nei 95 proc. bendrovės pagamintos produkcijos eksportuojama į užsienį.

Prisitaikė prie augimo

Anot A.Paulikaičio, dviračių kainos rinkoje yra smarkiai nukritusios. Geri, brangūs dviračiai parduodami palyginti nebrangiai, be to, jiems taikomos įvairios nuolaidos ir akcijos. Vis dėlto pašnekovas neslėpė, kad nors parduotuvėse dviračių kainos nedidelės, jų savikaina smarkiai didėja.

„Kiekvienais metais gamintojų kainos augo vidutiniškai 10–13 proc. Tačiau prekybininkai jų taip nekėlė – prisitaikė prie rinkos, kad neatbaidytų pirkėjų“, – sakė A.Paulikaitis. Anot jo, verslininkai buvo priversti subalansuoti savo biudžetą bei sumažinti išlaidas ir taip kompensuoti kainų skirtumus.

Prekybininkai tvirtina, kad dviračių kainos parduotuvėse kasmet kyla 3–5 proc., ir jau nebepamena meto, kai jos mažėjo.

„Dviračių kainos padidėjo, bet dažniausiai ir jų komplektacija būna šiek tiek geresnė. Anoks čia ir augimas“, – sakė M.Rimaitė. Anot jos, pernai dviračių kainos šoktelėjo apie 5 proc., o šiais metais didesnio augimo nebuvo – pabrango tik kai kurie dviračių modeliai.

Renkasi ne pigiausią

Ž.Balčiūnas pasakojo, kad pigiausias dviratis suaugusiam žmogui parduotuvėje kainuoja apie 1,2 tūkst. litų. Tačiau, anot pašnekovo, gyventojai linkę dviračiui išleisti ir daugiau pinigų – vidutiniškai už jį sumoka 1,7 tūkst. litų: „Pas mus net neužsuka ieškantys pigių, 500 litų ar mažiau kainuojančių, dviračių.“

A.Paulikaitis taip pat pasakojo, kad pastaruoju metu dviračių pirkėjai pasidalijo į dvi grupes. Pasak jo, mažai pajamų turintys gyventojai dviračius dažniau perka prekybos tinkluose ir turguje, o pasiturintys ir norintys geresnės kokybės žvalgosi į specializuotas parduotuves ir brangesnius dviračius: „Vidutinis pirkėjas rinkoje tarsi išnyko.“

Blogiausiai dviračių prekyba, kaip sakė M.Rimaitė, klostosi Kaune. Esą šiame mieste juntama ypač didelė specializuotų dviračių parduotuvių ir turgaus ar įvairių prekybos bazių, kur parduodami nelegaliai įsigyti dviračiai, konkurencija.

A.Paulikaitis taip pat patikino, kad rinka įtempta jau trejus metus, nes į ją pradėjo plūsti labai brangūs dviračiai įtartinai žemomis kainomis: „Matyti, kad įvairiais nelegaliais būdais Danijoje, Olandijoje, Vokietijoje įsigyti dviračiai gabenami į Lietuvą ir čia parduodami turguje bei internetu, kur kontrolės mažiausia.“ Jis pabrėžė, kad kontrolė jau sustiprinta, tad nelegalios prekybos atvejų sumažėjo, o  įvedus dviračių registrą jų dar labiau sumažės arba bus tik labai maža dalis.

Konkurencija neslūgsta

Ekonominio pakilimo metais, kai augo dviračių paklausa, specializuotos dviračių parduotuvės, kaip sakė A.Paulikaitis, dygo it grybai po lietaus. Tačiau krizės metais skubotai įkurtos parduotuvės netrukus pradėjo bankrutuoti.

Vis dėlto ir per krizę duris užvėrusios dviračių parduotuvės įtampos ypač reikšmingai nesumažino. M.Rimaitė patikino, kad konkurencija dviračių versle tik auga: „Konkurencija didelė, kitos įmonės irgi pasiūlo tikrai gerų gamintojų, palankių kainų. Todėl kartais tenka laviruoti, koreguoti kainas, nes patys klientai ateina ir sako, kad kitur jiems pasiūlė geresnę kainą.“

M.Rimaitės manymu, konkurencija auga dėl didėjančios dviračių paklausos. Degalai brangsta, todėl dviračiai gyventojams yra ne tik pramoga, bet ir transporto priemonė.

Infrastruktūra stovi vietoje

Vis dėlto A.Paulikaitis neabejojo, kad gyventojai kasdieniame gyvenime dviračiais kaip transporto priemone naudotųsi gerokai dažniau, jei būtų gera dviračių infrastruktūra: „Šiandien dviračių verslo situacija būtų visiškai kitokia, jei infrastruktūros klausimai būtų buvę pradėti spręsti prieš 15 metų. Net visas gyvenimas būtų buvęs judresnis.“

Pašnekovas patikino, kad norint išjudinti dviračių infrastruktūrą bene vienintelė sąjungininkė yra Susisiekimo ministerija. Ji bendrauja su savivaldybėmis, ragina jas ruošti projektus gerinti infrastruktūrą ir gauti ES lėšų.

„Tačiau mūsų savivaldybės miega. Asociacija išsiuntinėjo raštus, kad esame pasirengę padėti, konsultuoti infrastruktūros klausimais. Tačiau atsiliepė tik Kauno ir Šilutės merai, nors ir jie į jokį pasitarimą mūsų narių kol kas nekvietė. Kitos savivaldybės į mūsų raštus net nereagavo“, – sakė A.Paulikaitis ir patikino, kad artimiausiu metu didelių perversmų šioje srityje tikėtis neverta.