Izraelio ekonomiką pasaulinė krizė paveikė kiek vėliau nei kitas pasaulio šalis, ir ne taip stipriai. Taip skelbia šalies valdžia, ilgokai apskritai nenorėjusi pripažinti, kad krizė paveikė ir Izraelį. Izraelio bankų ekspertas Oferas Ravivas interviu Lietuvos radijui sakė, jog nuo stipraus krizės poveikio šalį apsaugojo kitokia paskolų sistema, moderniosios technologijos ir turizmas.

Dar vasarį Izraelio vyriausybė didžiulėmis sumomis rėmė moderniųjų technologijų sektorių ir šalies bankus, tačiau BVP toliau krinta; mažėja tiek importas, tiek eksportas.
„Nepaisant to, biudžeto deficitas pas mus - kol kas tik 3-4 procentai“, - teigia Lietuvoje viešintis O.Ravivas.

Užsienio žiniasklaida rašo, kad pasaulinė ekonomikos krizė paveikė Izraelio ekonomiką, tačiau vėliau nei kitas šalis, ir ne taip stipriai. Jūsų nuomone, kodėl taip nutiko ir ar tai tiesa?

Taip, mano nuomone, tai tikrai tiesa. Išskirčiau kelias priežastis: pirmiausiai, galima kalbėti apie žemo kreditingumo paskolas, kurios buvo duodamos Jungtinėse Valstijose ir Europoje. O Izraelyje nėra rizikingų paskolų. Mes turime kitokią paskolų išdavimo sistemą.

Antra, galima kalbėti apie moderniąsias technologijas. Per pastaruosius metus Izraelyje parduota daug produkcijos ir idėjų. Pasaulio ekonomika ėmė lėtėti, tačiau Izraelyje turėjome daug įplaukų iš akcizo, todėl viskas pas mus atėjo vėliau.
Kitas dalykas, mano galva, yra turizmas. Mes prieš daug metų supratome, kad jis itin svarbus ekonomikai.

Taip pat - pas mus žemos palūkanų normos. Žmonės investuoja į akcijų rinkas, namus, butus, kurių kainos išliko maždaug tokios pat.

Minėjote, kad Izraelyje kitokia būsto paskolų išdavimo sistema nei Jungtinėse Valstijose ar Europoje. Koks tas pagrindinis skirtumas?

Pakalbėkime apie žemo kreditingumo paskolas - kuo, mano galva, bloga Jungtinių Valstijų sistema. Ten, kai kas nors nori pasiimti paskolą, ateina į banką ar įmonę ir, tarkim sako: man iš viso reikia šimto dešimties tūkstančių dolerių paskolos.

Bankas ar įmonė, kuri tą paskolą suteikia, žino, kad pasiims tik dvi ar tris pirmas įmokas; tada pasiims tą paskolos sumą, kurią išdavė per pusmetį ir metus, ir parduos tas paskolas didelėms bankų grupėms, tokiems investiciniams bankams kaip LEHMAN BROTHERS ar panašiai.

Paskolas parduodantys bankai sako bankų grupėms, kad nors žemo kreditingumo skolininkai ir nėra patys patikimiausi, tačiau besiskolinančių labai daug, todėl tolimoje perspektyvoje viskas bus gerai.

Bet kai būsto kainos ima kristi, skolininkai sako: pasiėmiau paskolą šimtui dešimt tūkstančių dolerių, tačiau jei parduočiau būstą, gaučiau tik 50 ar 60 tūkstančių. Tai kam man apskritai atidavinėti paskolą? Geriau atiduoti būstą bankui - o paskolos tipas tą leidžia, ir tu lieki be jokių įsipareigojimų bankui. Bankai tada prikaupia tokių atiduotų namų, ir nežino, ką su jais daryti.

Tuo metu Izraelyje, kai nori pasiimti paskolą, bankas, kuris ją tau duoda, yra tas pats bankas, kuriam atiteks ir paskutinė įmoka po dvidešimties metų. Taigi bankas žvelgia į ilgalaikę perspektyvą.

Kitas dalykas - dauguma bankų duoda paskolą, kurios suma siekia daugiausiai 80 procentų būsto vertės. Be to, imantysis paskolą privalo pateikti kito asmens garantinį įsipareigojimą dėl skolos padengimo tuo atveju, kai skolininkas negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Jų nevykdydamas skolininkas atsiduria teisme.

Taigi bankai duoda paskolą tik turėdami dideles garantijas. Dauguma žmonių pasiėmę paskolą Izraelyje, ją grąžina, ypač jei tai būsto paskola. Izraelyje, kaip Lietuvoje, dauguma žmonių yra būstų savininkai.

Vasarį, kai Izraelyje vyko rinkimai, pagrindinis dėmesys tikriausiai buvo rinkimams, o ne ekonomikos krizei. Kadangi Izraelyje apskritai labai daug politinių neramumų, ar nėra taip, kad krizė pas jus ne taip jaučiama todėl, kad politiniai neramumai, kaip kad pastarasis konfliktas Gazos ruože ar rinkimai, paprasčiausiai užgožia kalbas apie krizę?

Pirmiausiai pasakysiu tiek: apie ekonomiką suprantu daugiau nei apie politiką, tačiau šios sritys neatsiejamos. Per rinkimus vasarį dauguma žmonių domėjosi ir ekonomika. Ir išrinko tą premjerą, kuris jų nuomone, geriausiai spręstų ekonomikos problemas. Taip pat vyriausybė priėmė (mano manymu) teisingus sprendimus.

Taip, sutinku, kad padėtis Gazoje ir apskritai Izraelyje labai sudėtinga. Mes išleidžiame didžiules sumas saugumui. Bet dauguma žmonių Izraelyje yra taikūs; jie supranta, kad taikos kaina didelė ir už ją ką nors vis tiek reikės atiduoti. Kito sprendimo nėra.

Klausimas tik, ką atiduoti; ko užtektų, kad mes saugiai gyventume savo žemėje, o palestiniečiai taip pat liktų patenkinti. Noriu tikėti, kad artėjame prie to, kad visi supras, jog nelieka nieko kita, tik ramiai ieškoti abiem pusėms priimtino sprendimo. Jį radus, ekonomika be abejonės klestės.

Bet jei kalbėtume apie ekonomiką, - ar turizmo sektorių paveikė konfliktas Gazos ruože?

Taip, tačiau turite suprasti, kad žmonės, kurie padėtį Izraelyje stebi per televiziją, jos negali iki galo suprasti. Kai kas nors nutinka Gazoje, žmonės Tel Avive, Haifoje ar kitur vis tiek deginasi paplūdimiuose.

Norėdami, kad turistai čia ir toliau vyktų, turime užtikrinti ramybę. Turistai vyksta ir į Betliejų, kitas krikščionims svarbias vietas. Tai svarbu ir palestiniečių ekonomikai, ne tik izraeliečių. Ramybės turizmo vystymuisi, žinoma, reikia.

Žinau, kad maždaug kartą per metus apsilankote Lietuvoje. Ar pastebėjote kokių nors pokyčių ekonomikos, turizmo ar kituose sektoriuose?

Pasakysiu taip: pirmąkart atvykau į Lietuvą 1992 ar 1993 metais. Tikslių metų nepamenu, bet tikrai prisimenu, kad už du izraelietiškus šekelius galėdavau gauti vieną litą, taigi jaučiausi labai turtingas. Taip, pastebėjau pokyčių Lietuvoje. Kiekvienas pokytis turi teigiamų ir neigiamų ypatybių. Dabar dauguma žmonių gatvėse kalba angliškai, ypač jaunimas. Žmonės pagaliau pradėjo suprasti, kad turizmas labai svarbus ekonomikai.

Taigi, jie maloniai elgiasi su turistais. Kai ko nors paklausiu, visada gaunu atsakymą. Pavyzdžiui, šiandien čia važiuodamas paklausiau pareigūno, kaip nuvažiuoti iki radijo. Jis iškart pastebėjo, kad nebuvau įsijungęs šviesų - suprato, kad aš turistas, todėl tik nusišypsojo ir dėl jų perspėjo. Jei man būtų reikėję mokėti baudą, būčiau labai supykęs. Juk Izraelyje nereikia dieną važinėti su šviesomis.

Tai nuostabu, nes grįžęs namo papasakosiu savo draugams apie šią puikią šalį - gerą maistą, gražias moteris. O jie turbūt ims ir atvyks čia su šeimomis. Taigi, turizmas ekonomikai labai svarbu. Manau, kad Lietuva eina teisingu keliu.