Prekybininkai vienu balsu trimituoja apie augančią ekologiškų ir produktų be dirbtinių priedų ir konservantų paklausą. Tačiau ekologiški produktai sunkiai randa kelią ant vartotojų stalo.

Brangu ir sudėtinga

Didžiosios šalies įmonės neneigia neskubančios gaminti ekologiškos produkcijos. Jos imtis esą neapsimoka – per maža rinka, o išdrįsusiems gali tekti nusivilti arba ilgai laukti rezultatų.

"Tokių produktų rinkos dalis palyginti maža, pardavimas nedidelis, o investicijų, norint pagaminti tokį produktą, reiktų nemažai. Visos sudedamosios produkto dalys turi būti ekologiškos, reiktų papildomų patalpų, atskiros gamybos linijos", – priežastis, kodėl įmonė neketina kepti ekologiškos duonos, aiškino bendrovės "Vilniaus duona" vadovė Rita Ramanauskienė.

Kad ekologišką gaminį pagaminti sudėtingiau nei įprastinį, pripažįsta ir "Pieno žvaigždžių" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas. "Surenkama ir perdirbama ekologiška žaliava turi būti atskirta nuo viso kito pieno. Nors pieno gaminiai gaminami tomis pačiomis linijomis ir įrenginiais, prieš gaminant ekologiškus, visi gamybos bei fasavimo įrenginiai ir linijos, vamzdynai išplaunami, kad ekologiškas pienas nesusimaišytų su kitu pienu. Jei ekologiškas gaminys yra su priedais, tai visiems priedams: uogienėms, cukrui, druskai, raugams ir t. t. taip pat taikomi ekologiškumo reikalavimai. Tokie priedai gerokai brangesni nei įprastiniai", – pasakojo pašnekovas.

Anot L.Sasnausko, dėl reikalavimų, keliamų ekologiškų produktų gamybai, laikymui, fasavimui jų kaina nuo įprastinių skiriasi 10–30 proc. Didžiąją dalį šio skirtumo lemia ekologiškam pienui gaminti reikalingos žaliavos kaina, kuri yra apie 15 proc. didesnė nei įprastinės žaliavos. Savikaina padidėja ir dėl brangesnių ekologiškų sudedamųjų dalių.

Sustabdė prekybą

"Biovela" buvo pirmoji mėsos perdirbimo įmonė, kuri 2008 m. gegužę Lietuvos rinkai išdrįso pasiūlyti ekologiškos jautienos. Šiuo tikslu Utenoje buvo įrengtos sertifikuotos ekologinės skerdykla ir gamybos linija. Tačiau naujovė nesulaukė pirkėjų dėmesio ir 2009-ųjų rugsėjo pradžioje prekybos teko atsisakyti.

"Sertifikuotų ekologinės galvijininkystės ūkių Lietuvoje yra gana daug. Šiuo metu juose auginama apie 10 tūkst. galvijų. Todėl žaliavos tikrai užtektų. Tačiau kyla problemų norint ekologiškus produktus parduoti. Taip jau atsitiko, kad dėl mažo pardavimo prekybos tinklai iš savo asortimento ekologiškus mėsos produktus apskritai išbraukė", – apgailestavo "Biovelos" gamybos direktorė Aldona Paražinskienė. Ekologiški mėsos gaminiai brangesni nei įprastiniai, tad jų paklausą menkino kritusios pirkėjų pajamos. Tikimasi, kad ekologiški mėsos gaminiai į prekybą grįš pagerėjus ekonominei padėčiai.

Dabar "Biovela" ekologišką galvijų skerdieną parduoda supirkėjui Graikijoje. "Ekologiškos jautienos pardavimą į užsienį planuojame plėsti, todėl ekologinės gamybos sertifikavimą tęsiame. Viliamės, kad dar atsiras pirkėjų ir Lietuvoje", – kalbėjo A.Paražinskienė.

2008-ųjų gegužę "Biovela" rinkai pasiūlė ir ekologišką virtą dešrą bei virtas dešreles. Tačiau ir šia produkcija nuo praėjusių metų pradžios nebeprekiaujama.

Gamintojai atkreipia dėmesį, kad gaminiai be E priedų sulaukia didesnio populiarumo, juos lengviau reklamuoti nei ekologiškus produktus.

Belaukiant sėkmės

L.Sasnauskas pripažįsta, kad ekologiškų produktų rinka nėra didelė ir vartotojų, kurie perka ekologiškus produktus, nėra daug. Tačiau ekologiškos produkcijos gerbėjai ištikimi savo pasirinkimui ir jų skaičius po truputį didėja.

"Turime keletą ekologiškų produktų savo asortimente, kol kas jo nedidiname, bet stebime, kaip sekasi su esamais. Drastiško ekologiškų produktų vartojimo šuolio nėra, tačiau yra stabilus vartojimas ir tendencija augti", – sako jis.

Šiuo metu "Pieno žvaigždės" gamina keturias grupes ekologiškų gaminių: jogurtą, liesą jogurtą, grietinę ir varškės sūrį. Per pastaruosius metus ekologiškų gaminių skaičius padidėjo, pirkėjams buvo pristatyti nauji ekologiško jogurto skoniai, ekologiškas varškės sūris.

Kol didieji šalies gamintojai skaičiuoja, ar ryžtis imtis ekologiškų produktų gamybos, šią nišą po truputį užima smulkieji gamintojai.

Pasvalio rajone įsikūrusi bendrovė "Ustukių malūnas", gaminanti ekologiškus miltus ir kruopas, skelbia sulaukusi stulbinamo produkcijos paklausos augimo. Įmonės direktoriaus pavaduotojas komercijai Gintaras Šležas informavo, kad šių metų sausį, palyginti su praėjusių metų sausiu, ekologiškos fasuotos produkcijos pardavimas išaugo net 2,5 karto.

Verslas domisi

Kad ir kaip būtų, produktų ir gamybos ekologiškumą įrodančius sertifikatus dalijančios viešosios įstaigos "Ekoagros" specialistai liudija, kad įmonių susidomėjimas ekologine gamyba didėja. Įmonių, perdirbančių ir gaminančių ekologišką produkciją, daugėja.

Tačiau pastaruoju metu kiek sumažėjo ekologinių ūkių. "Ekoagros" kokybės vadovas Tomas Deimikis sakė, kad nors ūkių skaičius ir mažėjo, sertifikuojamas plotas šiek tiek padidėjo. Ekologinio ūkininkavimo daugiausia atsisakė maži ūkiai, kuriems tapo sunku įgyvendinti reikalavimus, taip pat vyresni žmonės.

Ekologiniai ūkiai ir produkcijos atitiktis reikalavimams tikrinami kasmet. Dažniausiai sertifikatų ūkiai netenka, jeigu sumaišomi produktai, naudojamos cheminės medžiagos, taip pat dėl kitų pažeidimų.

Komentaras

Renata Saulytė

"Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene

Ekonomikos pakilimo laikotarpiu išpopuliarėjusi ekologiška produkcija net ir sunkmečiu tarp pirkėjų išlieka paklausi. Tarkime, 2008 m. birželį–gruodį ir 2009 m birželį–gruodį ekologiškos produkcijos pardavimas buvo labai panašus. Tai išties stebina, nes sunkmečiu gerokai sumažėjo daugelio produktų, ypač brangesnių, pardavimas, kai kurių net keliasdešimt procentų ar daugiau. O štai greitai negendančių ekologiškų prekių – tokių kaip arbatos, ryžių, padažų, miltų, makaronų, konservuotų daržovių ir kt. – pardavimas 2009 m. pabaigoje netgi gerokai išaugo – maždaug 15 proc. Per pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su 2009 m. tuo pačiu periodu, ilgo vartojimo maisto produktų nupirkta net 18 proc. daugiau, ekologiškų daržovių – net 20 proc. daugiau.

Ekologiškos produkcijos populiarumas sunkmečiu įrodo, kad ji turi ateitį: kokybės aspektas žmonėms išlieka svarbus, nors jų finansinė padėtis pablogėjo.

Daugiausia mūsų prekybos tinkle nuperkama ekologiškų pieno, duonos gaminių, taip pat ekologiškų ilgo vartojimo prekių – miltų, kruopų, makaronų, taip pat ekologiškų daržovių, ypač lietuviškų.

Ekologiška produkcija brangsta. Tokios tendencijos vyrauja visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. Mūsų šalyje ekologiška produkcija pabrango ne tik tiekėjams padidinus bazines kainas, bet ir panaikinus PVM lengvatas. Vis dėlto, palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje daugelio ekologiškų daržovių ir vaisių kainos yra gerokai mažesnės. Tarkime, Europoje ekologiškos daržovės ir vaisiai neretai yra net 50 proc. brangesni nei mūsų šalyje. Taupantis lietuvis pirkėjas už ekologišką produkciją dar nepasirengęs mokėti didesnės kainos. Kad ekologiški produktai būtų perkami, jų kaina turi būti konkurencinga.

Kas yra ekologiška produkcija

Be E priedų, natūralūs, sveiki, genetiškai nemodifikuoti, ūkininkų ūkiuose užauginti gaminiai dar nereiškia, kad jie yra ekologiški. Ekologiška produkcija turi tai įrodančius sertifikatus, o ant pačių gaminių pakuotės naudojami specialūs ES ir Lietuvos ženklai, įrodantys produkto ekologiškumą. Nuo 2009 m. pradžios pasikeitė lietuviškas ekologiško gaminio ženklas, o nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios naujas ES ekologiško gaminio ženklas. Jei tokių žymenų ant produkto pakuotės nėra, vadinasi, gaminys neekologiškas.

Ekologiški gaminiai turi atitikti labai griežtus auginimo ir gamybos standartus. Tarkime, gyvulininkystės ūkiuose galvijai turi būti šeriami tik ekologiškais pašarais, o augalininkystės ūkiuose – pasėliai turi būti auginami tam tikru atstumu nuo kelių ir sintetinėmis medžiagomis apdorojamų pasėlių, negali būti tręšiami sintetinėmis trąšomis ir t. t. Auginant ir gaminant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus nenaudojama sintetinių cheminių medžiagų, hormonų ar antibiotikų. Be to, ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai nėra genetiškai modifikuoti. Ekologiškuose maisto produktuose ne mažiau kaip 95 proc. žaliavos turi būti ekologiška, jai pagaminti negali būti naudojami jokie sintetiniai priedai.