AKM išlieka prioritetiniu gyvūnų užkrečiamųjų ligų klausimu tiek Lietuvai, tiek ir kitoms Europos Sąjungos šalims. Į kovą su šiuo virusu įsitraukė ne tik veterinarijos specialistai, bet ir kiaulių augintojai, medžiotojai. Neseniai Lietuvoje įkurtame AKM kompetencijų centre lankosi ir patirties kovoje su šia liga semiasi ne tik Lietuvos praktikai, bet ir Europos Sąjungos (ES) bei kitų šalių ekspertai.

AKM – sienų nepaisanti liga, tad siekiant ją suvaldyti ir formuojant bendrą AKM  strategiją, itin svarbus bendras kryptingas visų institucijų darbas. Ir nors liga visame regione fiksuojama jau ne pirmus metus ir daugelis yra priversti mokytis su ja gyventi, tačiau kyla dar daug klausimų dėl ligos plitimo kelių ir kiaulininkystės sektoriaus perspektyvų, dėl galimybės supaprastinti kai kuriuos reikalavimus, nenusižengiant pamatiniams biologinės saugos principams.

Konferencijoje šiomis temomis diskutuos svečiai iš Europos Komisijos, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE), EFSA, Friedrich Loeffler instituto, kolegos iš Lenkijos generalinio veterinarijos inspektorato, Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos, Estijos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje bei Lietuvos atstovai.

VMVT duomenimis, Lietuvoje 2014 m. buvo nustatytos 45 vietos, kur AKM nustatytas 76 šernams, 2015 m. 111 vietų 132 šernams, 2016 m. 303 vietos 478 šernams, 2017 m. 1328 vietos 2456 šernams. Šiais metais nustatytas 51 AKM židinys kiaulių laikymo vietose ir 1306 vietos laukinėje faunoje, kur AKM nustatytas daugiau kaip 22000 kiaulių ir beveik 3000 šernų.