„Skirtumas tas, kad pinigai nebus mokami į priekį, o tik tuomet, jei bus pasiektas rezultatas“, – komentavo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Tam, kad gautų pinigus, Lietuva privalėjo parengti planą ir įgyvendinti 33 jo punktus įvairiose srityse: nuo švietimo iki žaliosios energetikos. Pinigams gauti kol kas pateikė tik pirmą prašymą.

„Yra šalių, kurios jau pateikusios trečiąjį mokėjimo prašymą. t. y. jau du mokėjimai jiems yra įgyvendinti“, – sakė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau dar prašymą pateikiant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (VK) perspėjo, kad Lietuva visos norimos sumos negaus.

„Audituodami 26 rodiklius iš 33 rodiklių, kurie ir turėjo būti pasiekti pirmojo mokėjimo prašymui, nustatėme, kad jie nėra įgyvendinti taip, kaip numatyta ES Tarybos sprendime“, – konstatavo VK vyriausioji valstybinė auditorė Augustė Purlienė.

Dabar Briuselyje kalbama tik apie 2 tobulintinus rodiklius. Ir panašu, kad šimtų milijonų Lietuva gali negauti, nes finansų ministerija nesugebėjo pateikti Seimui mokesčių reformos.

„Lietuva yra pati apsibrėžusi, kaip reforma galėtų atrodyti. Tai nėra komisijos nurodymas, tai – Lietuvos pateiktas planas“, – teigė V. Sinkevičius.

„Reikėjo pateikti Seimui nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą“, – paaiškino  A. Purlienė.

Svarstoma, kad mokesčių reformos Seimui teikti neskubėta dėl artėjančių savivaldos rinkimų. Ar Lietuva nuveikė pakankamai, kad galėtų gauti šimtus milijonų europinės paramos EK turėjo įvertinti šiandien.

Jeigu vis dėlto Lietuva per tuos papildomus šešis mėnesius neįgyvendintų reformos ir netektų dalies pinigų, ji būtų pirmoji šalis narė, kuriai taip atsitiktų.

„Yra aiškiai reglamentuota, kiek dėl to galime netekti pinigų“, – teigė A. Purlienė.

Tiesa, net ir gavus neigiamą įvertinimą, Lietuva dar pusmetį galės pasitaisyti. Klausimas, tik ar užteks politinės valios reformoms.

„Jeigu vis dėlto Lietuva per tuos papildomus šešis mėnesius neįgyvendintų reformos ir netektų dalies pinigų, ji būtų pirmoji šalis narė, kuriai taip atsitiktų“, – savo pastebėjimus išsakė eurokomisaras.

Taip ne tik suformuotų precedentą, bet ir praleistų šansą papildyti Lietuvos biudžetą, kuriame –  didžiulė skylė.

„Manau, netekti kelių šimtų milijonų būtų labai dideli nuostoliai“, – svarstė V. Sinkevičius.

„Sulauksime tų tarpinių, pavadinkime, vertinimų, bet bendras procesas toks, kad jokios dramos nėra. Svarbu, kad patys būtume susitelkę ir kontroliuotume, kad tie pinigai tarnautų konkrečioms reformoms“, – dėstė M. Lingė.

Lietuvai pernai iš ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimo planui jau buvo išmokėti beveik 290 mln. eurų. Iš viso Lietuvai numatyta 2 milijardai eurų.