- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių santaupoms perkopus rekordinę 19 mlrd. eurų ribą, išaugo susidomėjimas investavimu į nekilnojamąjį turtą (NT). Nors įprastai dairomasi progų investuoti į būstą, kurį būtų galima po to nuomoti, nauja tendencija – auganti paklausa sandėliukams ir garažams – atveria galimybę investuoti į NT ir turint mažesnę sumą pinigų. Be to, šiems objektams prognozuojama investicinė grąža lenkia kitų NT sektorių grąžą.
Daiktų laikymui skirtų patalpų kaina Vilniaus mieste per 5 metus paaugo 23 proc., rodo „Aruodas.lt“ duomenys. Ypač tokio tipo patalpų poreikio augimas matyti nuo šių metų pradžios. Tai lemia keli veiksniai, sako Gustas Germanavičius, sutelktinio finansavimo į NT nuomą platformos „InRento“ vadovas.
„Visų pirma sandėliukų ir garažų paklausą augina tai, kad tokio tipo patalpų pasiūla rinkoje eksponentiškai mažėja, ypač miesto centre. Kita priežastis – gyvename intensyvaus vartojimo laikmečiu. Todėl kiekvienas ūkis sukaupia daiktų perteklių, kurį reikia kažkur sandėliuoti. Galiausiai sandėliukai ir garažai kainuoja vos kelis ar keliolika tūkstančių eurų, o tai atveria galimybę investuoti į jų nuomą didelei daliai populiacijos“, – sako G. Germanavičius.
Be to, eksperto teigimu, šią rinką augina ir pandemijos metu suaktyvėjusi internetinė prekyba, kuriai neišvengiamai reikia sandėliavimui skirtų patalpų.
„Šiuo metu sandėliavimo patalpų kaina rinkoje siekia 600 eurų / kv. m. Ji neturėtų leistis žemiau šios ribos, nes naujos statybos objektai, kurie gali pasiūlyti didelių sandėliavimui skirtų patalpų, statomi toliau nuo miestų centrų. Be to, jų vystymo kaina yra žymiai aukštesnė už jau pastatytų. Taip pat yra matoma tendencija, kad nauji sandėliukai ir garažai dažniausiai yra parduodami tik tų namų gyventojams, kuriuose jie įrengti, o jų naudojimosi sutartys netgi apriboja parduoti sandėliukus ne namo gyventojams“, – sako G. Germanavičius.
Nereikalauja didelių finansinių ir laiko investicijų
Šiuo metu, stipriai išaugus gyvenamojo NT kainomis, tokių drastiškų kainų pokyčių apie sandėliukus ir garažus nematyti. Todėl pastarųjų nuomos grąža dažnai gali atrodyti labiau konkurencinga.
„Tikėtina grąža iš sandėliukų ar garažų šiuo metu svyruoja tarp 5 ir 6,5 proc. Palyginimui, prognozuojama grąža iš gyvenamojo būsto siekia apie 4 proc., o iš komercinio – 5 proc., – sako G. Germanavičius. – Kitas investavimo į sandėliavimo patalpas privalumas – nereikalingos didelės investicijos, nes vidutinis tokių patalpų plotas siekia 5–15 kv. m.“
Kaip dar vieną iš privalumų, G. Germanavičius įvardija sandėlių ir garažų utilitaristinį pobūdį – šioms patalpoms nereikia aktyvios priežiūros, nes nėra kam sugesti ir ką sugadinti.
„Be to, įsigijus kelias parkavimo vietas, arba garažus vieną šalia kito, prasiplečia nuomotojo galimybės, nes erdves galima nuomoti kaip vieną didesnį plotą arba skaidyti į mažesnius, – pažymi ekspertas. – Taip pat investuotojai vertina tokio tipo patalpų žemą operacinę riziką bei didelį likvidumą dėl smulkių kainų.“
Žinoma, sandėliukai turi ir minusų. Jie yra mažos vertės ir ploto, o tai reiškia, kad juos nuomojant ir norint sugeneruoti didesnes nuomos pajamas, reikia dirbti su jų administravimu. Tad tai yra patraukli investicija smulkiam, o ne didesniam investuotojui, pažymi G. Germanavičius.
Investuotojus surinko per porą valandų
Pašnekovas sako, kad, nepaisant minėtų trūkumų, investicijų į sandėliavimo patalpų populiarumą rodo „InRento“ platformos, leidžiančios investuoti į skirtingus nuomai skirtus NT objektus, patirtis.
„Mūsų platformoje pasiūlę investuoti į keliasdešimties tūkstančių eurų vertės sandėliukų kompleksą, investiciją surinkome vos per porą valandų nuo projekto paskelbimo pradžios. Šiuo metu investavimo į sandėliukus ir garažus kryptis įgauna pagreitį, todėl ateityje savo klientams pasiūlysime dar ne vieną panašų objektą“, – teigia G. Germanavičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...