Ypač gerinant teisinį ir mokestinį reglamentavimą. Ūkio ministerija žada pokyčių ir teikti juos ketina Seimo pavasario sesijoje.

Vadinti bet kokį naują verslą startuoliu jau tapo įprasta – ar tai spurgų kepyklėlė, ar užmiestyje atidarytas fabrikas. Tačiau ekspertai sako, kad toks požiūris neteisingas, mat tikrais startuoliais laikomos tik tokios aukštos pridėtinės vertės sektoriuose veikiančios įmonės, kaip ši, pardavinėjanti trimačius modelius, kurios turi itin didelį potencialą augti, taip pat gali sėkmingai veikti didėjant verslo masteliams. Tokie verslai daug lėšų skiria moksliniams tyrimams ar eksperimentinei plėtrai, todėl jų veikla ilguoju laikotarpiu laikoma netvaria ir jai finansuoti būtinas išorinis investuotojas.

Lietuvoje šiuo metu teisės aktuose tokio apibrėžimo kaip startuolis nėra ir tai esą sukelia daug problemų, norint palengvinti jų reglamentavimą.

„Bus sukurta darbo grupė tiek iš startuolių, tiek iš ministerijos. Na ir svarbiausi dalykai – tai patrauklumas Europos kontekste, kad valstybė būtų viena patraukliausių startuoliams kurtis, nes mes orientuojamės į tuos užsienio startuolius, antras – inkubacinis periodas – mokestinės išimtys naujai susikūrusiems startuoliams“, – sakė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Startuoliai skundžiasi, ypatingai ankstyvojoje stadijoje, kad labai dideli „Sodoros“ mokesčiai, kadangi pinigų jie daug negeneruoja, tai jiems skaudžiausia dalis – darbuotojų atlyginimai.

„Startuoliai skundžiasi, ypatingai ankstyvojoje stadijoje, kad labai dideli „Sodoros“ mokesčiai, kadangi pinigų jie daug negeneruoja, tai jiems skaudžiausia dalis – darbuotojų atlyginimai“, – pasakojo „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė.

Negalintys darbuotojų privilioti dideliais atlyginimais, startuoliai seka pasauliniu pavyzdžiu ir siūlo jiems pasirinkimo sandorius – vadinamuosius opcionus, leidžiančius ateityje iš įmonės nusipirkti akcijų už iš anksto sutartą kainą. Pavyzdžiui, šiandien tam tikro startuolio vienos akcijos vertė yra euras, po metų ji staiga pakyla iki kelių tūkstančių, tačiau darbuotojas turi teisę ją įsigyti už tą patį eurą.

Tokiu būdu, parduodant įmonę, darbuotojas gautų pelno. Tačiau Lietuvoje šis modelis nėra labai populiarius, mat mokestinė našta, pasak startuolių, nepatraukli.

„Šiuo metu reglamentavimas yra toks, kad opcionus galima steigti, bet jei darbuotojas neišdirbo 3 metus, tai nuo opciono vertės sumokama „Sodra“. Tai jei kaip įmonė šiandien suteiktume darbuotojams opcionus, o už pusės metų pas mus ateitų pirkėjas, kuris nuspręstų įsigyti „CGtraderį“, tai reiškia, kad visi tie opcionai būtų apmokestinami „Sodra“. Tai yra didelė rizika, nes tai yra prilyginama darbo pajamoms“, – kalbėjo „CGTrader“ vykdomoji direktorė Dalia Lašaitė.

Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, ką galima keisti. Ministerija tikina, kad pokyčių bus. Ir ne tik gerinant sąlygas vietiniams startuoliams, bet ir siekiant pritraukti užsieniečius kurti inovacijas Lietuvoje. Šioje srityje regione esą visa galva pranašesni estai.