Kaip pranešė teismas, nepaisant to, jog Vyriausybės nutarimu laikinai buvo suvaržyta pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė, tai padaryta laikantis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo ir norint apsaugoti žmonių bei visuomenės sveikatą, siekiant bendros tautos gerovės.

LVAT sprendė, ar dėl Vyriausybės nutarimo nuo 2020 metų kovo 16 dienos iki gegužės 17 dienos taikytų karantino veiklos apribojimų bendrovei „Aukštaitijos implantologijos klinika“ turėtų būti atlyginta žala.

LVAT pripažino, kad nutarimu įtvirtintas reguliavimas neprieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, ir nenustatė neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą taip pat atmetė neradęs pagrindo abejoti nutarimo teisėtumu.

Bylą pasiekus LVAT, išplėstinė teisėjų kolegija kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti nutarimo teisėtumą. Sausio 24 dieną Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad ginčyti nutarimo papunkčiai neprieštaravo Konstitucijai ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus, pabrėžė, kad Vyriausybės nutarimo įtvirtintu teisiniu reguliavimu iš tiesų laikinai buvo suvaržyta asmenų, besiverčiančių grožio ar odontologijos paslaugų teikimu, ūkinės veiklos laisvė, kadangi tam tikru laikotarpiu buvo draudžiama teikti grožio paslaugas ir buvo atidėtas odontologijos paslaugų, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą, teikimas.

Visgi tokios priemonės nustatytos atsižvelgus į nepalankią epideminę COVID-19 ligos situaciją bei siekiant riboti šios ligos plitimą. Tokiu reguliavimu nustačius konkrečias profilaktikos ir kontrolės priemones siekta įgyvendinti konstituciškai svarbų tikslą ir viešąjį interesą – žmonių ir visuomenės sveikatos apsaugą.