Pereiti į pagrindinį turinį

Mokykloje Vilniuje ruošiasi leistis į giliausius pasaulio urvus

Kelionės, kuriose nesigirdi pasaulio triukšmo, ir kuriose vis dar įmanoma atrasti kažką, kas bus įrašyta žemėlapiuose. Taip savo pomėgį apibūdina į giliausius pasaulio urvus lendantys speleologai. Prieš tai darydami treniruotėms jie skiria bent penkerius metus.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / Pixabay nuotr.

Vilniuje įsikūrusioje „Požeminių geografų“ mokykloje nėra nei stalų, nei suolų, nei knygų ar vaikų, tačiau tai – pati tikriausia mokykla. Tiesa, bene vienintelė tokia Lietuvoje. Joje norintieji rengiami būti „požeminiais geografais“ – taip juokais save vadina speleologai, lendantys į giliausius pasaulio urvus.

Šioje mokykloje mokiniai motyvuoti, o mokytojai – visko matę praktikai. Pavyzdžiui, garsaus speleologo sūnus Aidas Gudaitis tėvo aistra užsikrėtė dar būdamas dvylikos, o šiandien jo komandoje – ir kiti buvę tėvo mokiniai, ir gyvenimo kelionėms dar tik besirengiantys naujokai.

„Urve iš tikrųjų visai kitas pasaulis, visai kitos gyvybės formos, viskas ten labai gražu, nes tai žmogui neįprasta. Jau nekalbu apie stalaktitus, stalagmitus, jų lietų. Yra tokių vietų, kur auga miškas urve. Mane patį asmeniškai labai „veža“ didžiulės upės urve, kriokliai“, – sako speleologijos klubo „Aenigma“ pirmininkas A. Gudaitis.

Speleologija apima labai daug sričių – geografiją ir braižyti žemėlapius mokančią topografiją, kalnų alpinizmą, laipiojimą uolomis ir nardymą, todėl jei užsimanėte tapti speleologu, reikia bent 5 metų nuolatinių treniruočių, mokymosi darniai dirbti didelėje komandoje, būti sumaniam, atkakliam ir kantriam, nes tikslo tenka siekti kruopščiai ir ilgai.

Plačiau – įraše.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų