Taip teigė spaudos konferencijos „Skubi pagalba“, kuria antradienį Vilniaus Antakalnio poliklinikoje prasidėjo mokslinė-praktinė konferencija apie naujoves ir bendradarbiavimo svarbą šioje itin svarbioje sveikatos priežiūros srityje, dalyviai.

Kaip pabrėžė Vilniaus universiteto profesorius kardiologas Pranas Šerpytis, ypač svarbi operatyvi pagalba ištikus insultui ar infarktui.

„Mums aktualu, kad žmonės tokiu atveju kuo greičiau patektų į specializuotus pagalbos centrus, kurie yra įsisteigę penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Labai džiaugiamės, kad pagalba jau teikiama ne tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet ir Šiauliuose bei Panevėžyje“, - pabrėžė prof. P. Šerpytis.

Kaip pažymėjo gydytojas kardiologas, net ir sklandžiausias pacientų pervežimas ar geriausias ligoninių tinklas nepadės, jei žmonės neatpažins insulto, infarkto požymių ir laiku nesikreips pagalbos.

„Skubios pagalbos kokybę lemia ir personalo pasirengimas - kaip sugeba diagnozuoti, savo darbe laikosi tarptautinių algoritmų, kaip išdėstytos ligoninės. Kalbant apie miokardo infarktą ir vadinamąsias „auksines valandas“ jam ištikus, Vilniaus krašte mes turime tik vieną centrą, kuriame zondavimas atliekamas visą parą, 24 valandas per parą“, - pateikė pavyzdį prof. P. Šerpytis.

Kaimyninėje Lenkijoje vienam tokiam centrui tenka 300 tūkst. gyventojų. „Tokių centrų skaičių turėtume didinti, bet tai jau yra susiję su investicijomis“, - sakė prof. P. Šerpytis.

Kartais mes išgelbėti žmogų galime tik todėl, kad teisingai pirmąją pagalbą suteikė praeivis. Labai vertinga žinoti, kaip gaivinti žmogų, nes tuomet ir telefonu GMP dispečeriams patarti lengviau.

Kita profesoriaus minėta problema - ribotas greitosios pagalbos automobilių skaičius rajonuose. „Jeigu rajone yra dvi greitosios, kurios atsakingos už visą skubią pagalbą - infarktus, insultus, traumas, vaikus, - ne taip paprasta visiems laiku suteikti skubią pagalbą“, - sakė prof. P. Šerpytis.

Gydytojas kardiologas taip pat akcentavo ligoninių ir GMP bendradarbiavimą, pabrėždamas, kad kiekviena pagalba turi būti kvalifikuota - ar teikiama GMP automobilyje, ar ligoninėje, ar poliklinikoje. „Turi būti bendras supratimas ir tikslas kuo efektyviau padėti ligoniui, įspėjant priėmimo skyrių apie atvežamą specialistą ir panašiai“, - sakė prof. P. Šerpytis.

Kaip kolegai antrino Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktorius dr. Zdislavas Skvarciany, po to, kai greitosios medicinos pagalbos medikai suteikia pacientui pagalbą ar pristato į ligoninę, kur teikiama skubi pagalba, dėl tolesnio gydymo ar papildomų tyrimų pacientas turi būti nukreipiamas konsultuotis su šeimos gydytoju.

„Pacientų labui turėtume bendradarbiauti be pertrūkių, nes skubioji medicina - tik viena iš sveikatos priežiūros sudedamųjų dalių“, - pabrėžė Vilniaus GMP stoties vadovas.

Pasak dr. Z. Skvarciany, dalyvauti mokslinėje-praktinėje konferencijoje apie skubią pagalbą užsiregistravo per 300 žmonių. „Vadinasi, tai yra aktualu, turint omenyje, kad prieš porą savaičių rengėme panašią konferenciją ir užsiregistravo 200 žmonių“, - sakė Vilniaus GMP stoties vadovas

Dr. Z. Skvarciany įsitikinimu, kiekvienam iš mūsų būtina mokėti elgtis atvejais, kai žmogui sustoja širdis ar jis netenka sąmonės. „Kartais mes išgelbėti žmogų galime tik todėl, kad teisingai pirmąją pagalbą suteikė praeivis. Labai vertinga žinoti, kaip gaivinti žmogų, nes tuomet ir telefonu GMP dispečeriams patarti lengviau“, - atkreipė dėmesį vienas iš konferencijos organizatorių.

Vilniaus vicemero Gintauto Palucko teigimu, skubiai pagalbai pasitarnauja ir šiuolaikinės technologijos, kurių diegimu ir veiksmingu naudojimu privalo rūpintis savivaldybės.

„GMP informacinės sistemos turi derėti su ligoninių informacinėmis sistemomis, priimamųjų registratūromis, kad specialistai, atsakingi už skubią pagalbą, negaištų laiko aiškindamiesi, kuri atvežamą ligonį priims, kuri nepriims“, - sakė G. Paluckas.

Pasak vicemero, ne mažiau svarbi galimybė pateikti atvežto paciento pirminės apžiūros duomenis, kad galėtų pasiruošti reanimacija, kitos tarnybos ir nereikėtų antrą kartą daryti tų pačių veiksmų.

„Reanimobiliuose jau yra galimybė atlikti kai kuriuos išsamesnius tyrimus ir teikti skubią pagalbą. Tačiau užduotis - turimas technologijas ir žinias integruoti, kad skubios pagalbos reikalingam pacientui ji būtų suteikta kuo greičiau. Tam tikri žingsniai į šitą pusę Vilniaus mieste jau žengti“, - sakė G. Paluckas.

Pasak kalbėtojo, mažai žmonių žino, kokia Vilniuje GMP dispečerinė, tačiau ekipažai yra valdomi. Stebimi ne tik laukiančiųjų greitosios pagalbos srautai, bet ir pacientų srautai didžiųjų Vilniaus ligoninių priėmimuose.

„Taip pat jau yra kaupiama informacija į laikmenas, GMP specialistai turi specialias planšetes, kuriose galima kaupti informaciją, gaila, dar ne visoms sveikatos priežiūros įstaigoms ją įmanoma perduoti“, - sakė G. Paluckas.

Vicemero įsitikinimu, technologines naujoves reikia jungti, kad darbas vyktų kuo efektyviau. „Tą daro savivaldybė, tą truputį daro ir kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos. Ir nebūtinai per visuotinai diegiamus įrankius pasiekiama geriausių rezultatų“, - sakė G. Paluckas, pridurdamas, kad e. receptas sklandžiausiai diegiamas ne tose įstaigose, kurios naudojasi Sveikatos apsaugos ministerijos e. sistema, su kuria vaistinės - vargsta, o pačios išsirinkusios platformas ir jau išrašinėjančios po 70-80 proc. e. receptų.

Kalbėdamas apie skubios pagalbos iššūkius Vilniuje, vicemeras akcentavo GMP atvykimo laiką - didelis miestas, darbo metu į jį suvažiuoja žmonių iš rajonų, formuojasi spūstys, kurios - viena pagrindinių operatyvaus reagavimo kliūčių.

„Jeigu žmogus skambina greitajai, dažniausiai tai mirtina bėda. Pasitaiko ir piktnaudžiavimų, bet dažniausiai skubios pagalbos medikus žmonės kviečiasi dėl pavojaus sveikatai, gyvybei. Operatyvaus atvykimo problemą mes sprendžiame plėsdami GMP stočių skaičių. Vilniuje tikrai ne iš vienos vietos, o net iš 12 GMP stočių važinėja greitosios pagalbos automobiliai. Operatyviai reaguoja, važiuoja ir įveikia atstumą per kelias minutes, kad per spūstis per visą miestą nereikėtų iki vietos važiuoti 45 minutes“, - sakė Vilniaus vicemeras G. Paluckas.

Kaip skelbė ELTA, antradienį Greitosios medicinos pagalbos stotis kartu su partneriais mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Skubioji medicina“ tarėsi, kaip veikti išvien, kad sunkių būklių pacientai kuo greičiau sulauktų pagalbos ir „auksinės valandos“ būtų išnaudotos kuo efektyviau.

Antakalnio poliklinikos prieigose greitosios medicinos pagalbos ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų skubios pagalbos specialistai mokė praeivius, kaip gaivinti sąmonės netekusį žmogų ir kaip elgtis ištikus klinikinei mirčiai.