Karmėlavos ir Ramučių gyventojai, įsikūrę netoli Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ), baiminasi naujo objekto – atliekų ir biokuro deginimo jėgainės. Žibalo į ugnį pila ir kai kurie rinkimams besirengiantys politikai.

Kinkosi rinkimų arkliuką

Kai bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ pareiškė, kad yra pasirengusi mesti pirštinę nuo rusiškų dujų priklausomiems šilumos gamintojams ir planuoja alternatyvias biokuro ir atliekų deginimo elektrines Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus zonose, iškart pasigirdo bauginimų, kad tokios elektrinės yra tikra pragaištis.

Dėl planuojamos statyti biokuro ir atliekų deginimo elektrinės Kauno rajone, LEZ teritorijoje, pirmasis ėmė šaukti Mečislovas Zaščiurinskas – Seimo narys, šiuo metu besirengiantis naujiems rinkimams.

Tarp gyventojų, sukviestų susipažinti su elektrinės statytojų planais, pasirodė ir karmėlaviškė Liveta Kazlauskienė – taip pat susiruošusi į Seimą.

„Įsileisk kiaulę į bažnyčią... – kalbėjo Karmėlavos bendruomenės centro “Židinys„ pirmininkas Raimundas Jokimčius, piktindamasis LEZ plėtra. – Kažkada Ramučiuose ir kitose šalia esančiuose kaimuose sklypų aras kainavo 20 tūkst. litų, o dabar turtas negrįžtamai nuvertėjo.“

„Jau ketinama keisti LEZ žemės paskirtį iš komercinės į gamybinę. Reikia imti botagą ir vyti kiaulę lauk“, – siūlė R.Jokimčius.

Švedai gyvena ramiai

„Kauno dienos“ žurnalistui lankantis atliekų deginimo elektrinėje, esančioje šalia Stokholmo, pirmiausia kilo klausimas, ar jos veikla kelia rūpesčių aplinkiniams gyventojams. Jų daugiabučiai stūkso tik už 600 metrų nuo elektrinės.

„Prieš daugiau kaip 40 metų švedai būgštavo, kad ši ir kitos atliekų deginimo elektrinės pablogins ekologinę situaciją. Tačiau greitai įsitikinta elektrinių nauda ir saugumu. Dabar nekyla jokių diskusijų“, – teigė bendrovės „Fortum Corporation“ vyriausiasis patarėjas Peteris Liebscheris.

„Fortum Corporation“ Hiogdaleno elektrinę valdo lygiomis dalimis kartu su Stokholmo savivaldybe.

Vaikštant po elektrinės teritoriją ir jos patalpas išties nebuvo justi jokio atliekų dvoko. Nekilnojamojo turto kainoms elektrinės kaimynystė taip pat nepadarė jokios įtakos. P.Liebscherio teigimu, itin sudėtinga filtracijos sistema visiškai išvalo deginamų atliekų dūmus.

Švedai, kuriems ekologijos idėjos labai svarbios, atliko kruopščius tyrimus. Jie rodo, kad iš kaminų į orą patenkantys dūmai turi daug kartų mažiau sieros, azoto junginių, anglies dioksido, kitų teršalų, nei išmeta automobiliai.

Ekspertai lietuvių neįtikina

Bendrovė „Fortum Heat Lietuva“, surengusi jau trečią susitikimą su Karmėlavos seniūnijos gyventojais, bandė įtikinti, kad Kauno LEZ planuojama pastatyti atliekų deginimo elektrinė nekels grėsmės sveikatai. Tačiau į susitikimą atėję apie 100 Karmėlavos, Ramučių, Margavos, Narėpų, Sergeičikų gyventojų nebuvo linkę leistis nuraminami.

Tikėtinų padarinių ataskaitoje akcentuota, kad jėgainė labiausiai paveiks tik kraštovaizdį, mat LEZ teritorijoje iškils 72 metrų aukščio kaminas. Bet gyventojai nenorėjo patikėti, kad jėgainės kaimynystė tuo ir apsiribos.

Atskaitą parengusios konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras bandė aiškinti, kad elektrinė bus pastatyta 2016 m., kai visoje ES bus sugriežtinti aplinkosaugos reikalavimai. „Todėl negali būti ir kalbos, kad ši jėgainė bus pavojinga aplinkai ir žmonėms“, – tvirtino jis.

Liejosi emocijos

Gyventojai nebuvo linkę patikėti ir pažadais apie jėgainės dūmus išvalančių filtrų efektyvumą. „Geriau mes gyvensime prasčiau, bet sveikiau. Nereikia, kad mūsų sąskaita pigintumėte energiją gyvenantiesiems Kaune!“ – vienas per kitą ekspertų argumentus į miltus malė žmonės.

Kauno rajono administracijos direktorius Ričardas Pudževelis bandė raminti susirinkusiuosius, kad kol kas savivaldybė viso labo tik keičia LEZ teritorijos paskirtį.

„Šalia jūsų – oro uostas, LEZ, kapinės. Bet gyvenimas eina į priekį. Kai bus rengiamas detalusis jėgainės sklypo planas, atidžiai stebėsime, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai ir nepakenkta aplinkai“, – kalbėjo R.Pudževelis.

„Fortum Heat Lietuva“ skelbia, kad per metus jėgainėje būtų sudeginama apie 160 tūkst. tonų gyventojų atliekų ir apie 40 tūkst. tonų – pramonės. Čia pagamintos šilumos užtektų daugiau kaip trečdaliui miesto.

Dabar Kauno regione per metus į sąvartyną išvežama 230 tūkst. tonų šiukšlių. Specialistų teigimu, sąvartynai aplinkai kenkia kur kas labiau nei jų perdirbimo gamyklos.