Vilniuje vien erkiniu encefalitu šiemet užsikrėtė dvigubai daugiau žmonių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Įsisiurbti erkė gali vaikštant ne tik gamtoje, bet ir visose žaliosiose miesto vietose.

Nelaimėlių – gerokai daugiau

Vilniuje šiemet erkiniu encefalitu jau užsikrėtė 31 žmogus, Laimo liga – 120. „Susirgusių erkių pernešamomis ligomis šiemet gerokai daugiau nei pernai. Šiais metais Vilniuje užfiksuotas net 31 erkinio encefalito atvejis, o pernai per tą patį laiką jų buvo tik 16“, – sakė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.

VVSC vykdo erkių platinamų ligų epidemiologinę priežiūrą, nustato Laimo ligą sukeliančių erkių gausumą ir plitimąVilniaus apskrityje.

„Visose žaliosiose Vilniaus vietose pasitaiko erkių. Šiuo metu Vilniaus miesto teritorijoje nustatyti devyni Laimo ligos gamtiniai židiniai: Bukčių miško parkas, Vingio parkas, Žaliųjų ežerų miškinga teritorija, Turniškės, Valakupių poilsiavietė, Visorių ir Bajorų miško parkas, nacionalinis Pavilnio miško parkas, teritorija prie Ozo, miškinga teritorija prie Topelių ežero“, – pavojingiausias vietas vardijo B.Zdanevičienė.

VVSC specialistės teigimu, daugiausia Lietuvos gyventojų erkiniu encefalitu užsikrečia Vidurio Lietuvoje – Kauno, Šiaulių, Panevėžio, o Laimo liga – Vilniaus ir Kauno regionuose. Vilniečiai juo dažniausiai užsikrėtė Vilniaus, Trakų Varėnos rajonų miškingose teritorijose, o Laimo liga – Vilniaus miesto žaliuosiuose plotuose, Vilniaus rajono miškuose.

Veikia klimato kaita

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro (VVSB) teigimu, kintantis klimatas lemia daugelio ekosistemų funkcionavimą, įvairių rūšių augalų ir gyvūnų buveines. Erkių ir kraujasiurbių vabzdžių sukeliamų ligų ir pavojų didėjimas įvardijamas kaip viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai, galinčių kilti dėl klimato kaitos.

Užkrečiamų ligų ir AIDS (ULAC) centras perspėja, kad erkė įsisiurbti bei pernešti ligą gali ne tik miške, bet ir sodyboje, nuosavo namo kieme, miesto parke. Į miestus erkes perneša paukščiai, graužikai, naminiai gyvūnai.

Be to, erkiniu encefalitu užsikrečiama ne tik įsisiurbus erkei, bet ir geriant tinkamai termiškai neapdorotą sergančių gyvulių pieną. Šiais metais Vilniaus apskrityje kilo net trys erkinio encefalito protrūkiai dėl ožkų pieno. B.Zdanevičienės teigimu, šia liga užsikrėtė žmonės, kurie vartojo nevirintą ožkų pieną. Per pieną ar jo produktus erkiniu encefalitu paprastai užsikrėtė apie 5 proc. visų šia liga sirgusių žmonių.

Per erkes užsikrėsti galima ne tik encefalitu ir Laimo liga, jos gali pernešti ir babezijų bei erlichijų. „Žmonėms tai didelio pavojaus nesukelia, tačiau veisliniai šunys ir katės yra ypač jautrūs šiems erkių pernešamiems babeziozės ir erlichiozės sukėlėjams“, – sakė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistė.

Požymiai sunkiai atpažįstami

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) perspėja, kad Laimo ligos požymiai dažnai primena kitas ligas. Pirmasis simptomas, kurį galima pastebėti praėjus 1–4 savaitėms nuo erkės įsisiurbimo, yra paraudusi odos dėmė, kurios skersmuo gali būti apie penkis centimetrus. Laikui bėgant dėmė plečiasi, jos skersmuo gali pasiekti net 60–70 centimetrų. Tačiau pirmoji ligos stadija gali būti ir visai be simptomų. Pirmieji požymiai gali atsirasti po 2–3 mėnesių nuo erkės įsisiurbimo. Antroje ligos stadijoje susergama neurologinėmis ligomis – neuritu, meningitu, atsiranda kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimas. Kraujo tyrimų rezultatai informatyvūs būna praėjus daugiau nei trims savaitėms nuo užsikrėtimo.

Nuo užsikrėtimo erkiniu encefalitu iki pirmųjų ligos požymių praeina 2–28 dienos, vidutiniškai 7–14 dienų. Pirmoji ligos fazė trunka 1–8 dienas. Per ją pasireiškiantys požymiai, kaip teigia NVSPL specialistai, taip pat nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai, pykinimas. Po pirmosios fazės būna tariamo pasveikimo periodas, ir paskui maždaug trečdaliui užkrėstų žmonių išsivysto antroji ligos fazė – nervų sistemos pažeidimas. Atsiranda galvos smegenų dangalų uždegimui (meningitui) būdingas karščiavimas, galvos, nugaros ir galūnių raumenų skausmas, pasikartojantis vėmimas, sprando raumenų įtempimas. Galvos smegenų pažeidimui būdingas sutrikęs miegas, sąmonė, pusiausvyra, traukuliai, paralyžiai.

Kaip saugotis

Viena patikimiausių erkinio encefalito profilaktikos priemonių, pasak B.Zdanevičienės, yra skiepijimas. Reikalingos trys vakcinos dozės. Nuo pirmo skiepo praėjus mėnesiui trims skiepijamasi antrą kartą, o trečią – dar po 9–12 mėnesių. Po šių trijų skiepų nuo erkinio encefalito apsisaugoma penkeriems metams.

Vakcinos prieš Laimo ligą nėra sukurta.

„Būnant gamtoje svarbu dėvėti tinkamus drabužius. Jie turi būti šviesūs, kad būtų galima lengvai pastebėti ropojančią erkę; uždari, tai yra ilgomis rankovėmis, kad erkėms liktų kuo mažiau atvirų kūno vietų. Būtina nepamiršti ir erkes atbaidančių priemonių – išsipurkšti, išsitepti prieš einant į gamtą“, – kaip apsisaugoti nuo kenksmingųjų gyvių, patarė B.Zdanevičienė.