Pagal įstatymus dėl "policijai padarytos žalos" gali būti išskaičiuotas pareigūno pusės metų atlyginimas. "Į darbą atėjęs pareigūnas neturėtų sukti galvos, kad jam skubant į įvykį gresia finansinė atsakomybė", – "Vilniaus dienai" sakė Lietuvos policijos profsąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Skandalinga situacija policijoje iškilo aikštėn, kai sausio 28-ąją Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, avariją patyrė policijos automobilis "Škoda" be skiriamųjų ženklų. Pareigūnai juo vežė įtariamąjį, šis pasiskundė nugaros skausmais, buvo iškviesta greitoji pagalba. Pasak "Škodą" vairavusio kriminalisto, jam kelią staiga užkirto kitas automobilis, vengdamas susidūrimo, suktelėjo vairą į šoną, mašina nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą.

LNK stopkadras

Paaiškėjo, kad į incidentą patekusiems pareigūnams gali tekti atlyginti nuostolius, nes transportas nedraustas kasko draudimu. Net iki šešių mėnesių vidutinės mėnesio algos dydžio. Tokias sumas dėl sugadinto turto žalai atlyginti darbdavio naudai numato Darbo kodeksas.

– Iki šiol manyta, kad visuomenei tarnaujantis policininkas tikrai jaučiasi saugus. Pasirodo, ne.

– Ne kartą viešai kalbėjome apie šią problemą. Naujiems automobiliams įsigyti pakanka lėšų, o kitiems apdrausti kasko draudimu neatsiranda ir jie jau nedraudžiami. Kai pareigūnas pakliūva į eismo įvykį, yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, nustačius, kad kaltas jis, kyla didelių nemalonumų , – "Vilniaus dienai" sakė Lietuvos policijos profsąjungos pirmininkė R.Katinienė. – Noriu atkreipti dėmesį, kad pareigūnai dirba didesnės rizikos sąlygomis. Kai reikia reaguoti žaibiškai, važiuojama per sankryžas ir degant raudonam šviesoforo signalui. Tenka vežti sulaikytus asmenis. Kyla ir avarinės susidūrimo su kitais automobiliais situacijos, kurių vengdami pareigūnai kartais atsitrenkia į stulpą ar kitur ir sudaužo tarnybinį transportą, taip nutiko ir sausio 28-ąją Vilniuje.

Tačiau primesta papildoma atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo nelaimės atveju tarnyboje nesuteikia pareigūnams didesnio pasitikėjimo savimi. Nepagerėja darbo kokybė slegiant vadovybės perspėjimams, kad gresia atsakomybė susimokėti už sugadintas transporto priemones.

– Pareigūnams tokiu atveju turėtų rūpėti ne kaip nusikaltėlį sučiupti, o kaip be jokių incidentų darbo dieną pabaigti. Ar logiška? Policininko profesijos specifika tokia, jog jam tenka nemalonumai, kad visuomenė jų kuo mažiau turėtų.

– Pagal Darbo kodeksą gali būti priskaičiuoti tikrai nemaži pinigai žalai atlyginti. Yra numatyta, kad iš darbuotojo gali būti išieškota šešių mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio suma. Tai nepakeliama.

Teko girdėti, kad Policijos departamentas yra išplatinęs aplinkraštį, kad pareigūnams tenka visiška atsakomybė už sugadintą turtą. O policininkai dirbdami dabar gi daug važinėja, tarnybiniai automobiliai yra gana nauji, jų vertė didelė. Mes, profsąjungos, pareigūnams rekomenduojame nepasirašyti materialinės atsakomybės sutarčių.

Jei norime kokybiškos paslaugos (tokią nuolat deklaruoja policijos vadovai), sudarykime darbuotojams visas sąlygas dirbti saugiai, sveikai.

Šioje situacijoje matome dvi išeitis. Arba darbdavys , t. y. Policijos departamentas, kuris centralizuotai perka visas transporto priemones, turėtų jas ir apdrausti. (Gal turėtų sudaryti sąrašą, kuriuos automobilius būtina drausti, nes ne visiems būtinas kasko draudimas, ne visi dirba padidintos rizikos sąlygomis – nenaudojami važiuoti į ekstra įvykius ar persekioti įtariamųjų.) Arba kita išeitis – darbdavys turi prisiimti visišką materialinę atsakomybę dėl darbuotojo padarytos žalos. Išimtys, aišku, gali būti, jei būtų nustatyti pareigūno kokie nors tyčiniai veiksmai, apsvaigimas nuo alkoholio ar pan.

O šiaip į darbą atėjęs pareigūnas neturėtų sukti galvos, kad jam skubant į įvykį gresia finansinė atsakomybė. Yra numatytas reagavimo laikas, nėra gi taip, kada aš noriu, tada ir nuvažiuosiu. Neturėtų spaudimas daryti įtakos darbo kokybei. Juk grėsmė netekti net šešių mėnesių darbo užmokesčio yra labai slegianti.

– Gal domėjotės, ar Policijos departamento vadovybės automobiliai drausti kasko draudimu? Gal visam transportui apdrausti trūksta lėšų?

– Nėra socialinio dialogo su Policijos departamentu. Jis riboja informaciją policijos profsąjungai. Galiu tik prielaidą daryti, kad tie automobiliai, kurie yra įsigyti išperkamosios nuomos sąlygomis, tikrai privalomai draudžiami kasko draudimu. Tad gali būti, kad vadovų mašinos, pakankamai daug jų naujų, tokį draudimą turi.

R. Katinienė/Laimio Steponavičiaus nuotr.

– Tačiau senesnių nei penkerių metų automobilių kasko draudimas siaubingai pabrangsta. Gal iš tiesų per brangu drausti tokiu draudimu?

– Jei senesnis transportas, darbdavys privalėtų prisiimti atsakomybę. Pareigūnas ne šiaip sau skuba. Iš darbuotojų yra reikalaujama į įvykį atvažiuoti per tam tikrą laiką, yra nustatytos, A, B, C kategorijos. Kai yra konstatuotos sunkios, ypač sunkios veikos, reikalaujama atvykti labai greitai, pareigūnai negali važiuoti, na, 50 km/val. mieste leidžiamu greičiu. Tada nesvarbu jiems nei oro sąlygos, nei intensyvūs eismo srautai. Pareigūnai privalo skubiai suteikti pagalbą. Jei reikalaujame iš pareigūno atlikti pareigas, privalome užtikrinti visas sąlygas, kad jis pats jaustųsi saugiai.

– Visada galima pasiteisinti, kad Policijos departamento aplinkraštis rekomendacinio pobūdžio. Sprendimus priversti priimti apskričių policijos komisariatai. Tai žemesnieji vadovai nesirūpina pavaldiniais?

– Policijos departamentas, išleidęs aplinkraštį, nusimetė nuo savęs atsakomybę. Apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams nurodyta, kad jie pagal turimus resursus patys spręstų, ar drausti automobilius, ar ne. Bet visus finansus gi skirsto Policijos departamentas. Natūralus klausimas: iš kur paimti lėšų? Komisariatų vadovai nėra asignavimų valdytojai.

Policijos departamentui perkant naujus automobilius, iš karto reikėtų sutvarkyti ir draudimo reikalus.

– Paradoksali situacija. Kriminalistas gali ir pėsčiomis besivydamas nusikaltėlį pargriūti, susilaužyti ranką ar koją. Dėl patirto sužalojimo tarnybos metu gaus nedarbingumo bei kt. išmokas iš darbdavio, tuo padarys žymią žalą darbdaviui. Jei už sugadintą automobilį tarnybos metu pareigūnas privalo atlyginti, gal ir už susižalojimą turėtų nuostolius padengti?

– Manau, pareigūnui privalo būti sudarytos normalios darbo sąlygos, kad nereikėtų nuolat galvoti apie atsakomybę. Bet situacija tikrai paradoksali. Nepamirškime, kad į įvykį reaguoja ne vienas žmogus, o ekipažas – mažiausiai du. Gali būti ir taip, kad susiginčys, kuriam vairuoti automobilį, gali būti, nenorės nei vienas, nei kitas, nenorės prisiimti atsakomybės. Arba klausimas, kaip padalyti tą atsakomybę, jei vienas vairavo, o kitas šalia atliko kitas funkcijas?

Jei norime kokybiškos paslaugos (tokią nuolat deklaruoja policijos vadovai), sudarykime darbuotojams visas sąlygas dirbti saugiai, sveikai. Kad nereikėtų rūpintis dalykais, kurie tikrai neturėtų jiems rūpėti, kaip automobilio draudimas.

Viliuosi, kitais metais gal situacija pasikeis, kai asignavimų valdytoja taps Vidaus reikalų ministerija, o ne Policijos departamentas. Gal apskritai visų tarnybų automobiliai, kurie važinėja į įvykius, bus apdrausti.

– Yra profesijų, kurių atstovai privalomai turi apdrausti savo veiklą. Pvz., advokatai, medikai. Ar darbdavys neturėtų apdrausti ir policininkų galimos nesėkmės atveju?

– Kai kuriose apskrityse policijos įstaigos yra apdraudusios savo darbuotojus dėl rizikos. Jei jų veiksmai tarnybos metu sukeltų kažkokių nepageidaujamų pasekmių, žalą atlygintų draudimo kompanijos. Taip turėtų būti visur, tačiau tokios bendros sistemos nėra.

Nepamirškime, kad policijoje naudojamos ir specialiosios priemonės, ir šaunamieji ginklai, ir persekiojami bėgantys automobiliai. Visur čia  rizika didesnė, negali čia išvengti klaidų, gali atsitiktinai nukentėti ir atsitiktiniai, su įvykiu nesusiję asmenys. Žalos gali būti ir labai didelės, nepakeliamos policijos įstaigai. Todėl čia draudimas būtinas.

– O kaip yra užsienyje? Ne tik filmuose sudaužomi bėglius persekiojantys pareigūnų automobiliai. Ten irgi pareigūnai atsako už tai?

– Ten visiškai kitoks požiūris į darbuotojus. Ten prioritetas – policininko saugumas ir sveikata. Pasklidus žinutei apie Lietuvoje sausio 28-ąją pareigūnų padarytą avariją ir kasko neapdraustą tarnybinį automobilį, sulaukiau žaibiškos reakcijos iš kolegų užsienyje. Visi stebėjosi, kaip taip gali būti. Civilizuotose šalyse, ypač Skandinavijos, nesuvokiama, kaip pareigūnai čia gali važinėti kasko neapdrausta policijos mašina. Nes jiems draudimas – elementariai privalomas.

– Ar Lietuvoje iš specialiųjų tarnybų tik policijos pareigūnai rizikuoja važinėdami kasko draudimo neturinčiais automobiliais, ar visos kitos irgi taupo?

– Apie visus negaliu pasakyti, tačiau žinau, savivaldybių ugniagesių tarnybų automobiliai nėra drausti. Atrodo, Šiauliuose tokia mašina per sankryžą degant raudonam signalui pakliuvo į eismo įvykį, dėl jo buvo priteista atlyginti nuostolius.

Skandinavijoje tokie dalykai nesuvokiami. Pas mus, deja, tai yra norma. Toks pas mus darbdavio požiūris į darbuotojus. Pažiūrėję į tai, kokiais automobiliais važinėja tarnybų vadovai (o važinėja pakankamai naujais, gerais, tokie būtinai draudžiami kasko draudimu), ir palyginę su tų pareigūnų, kurie dirba atsakingiausią darbą, pamatysime didelį skirtumą. Pastarųjų technikos parkas gerokai senesnis, dažnai ir sudilusiomis padangomis, o dar ir be kasko draudimo.

Lietuvos policijos profsąjunga pareigūnams siūlo darbdaviams priminti, kad turi savivertę, kad reikalautų patys normalių darbo sąlygų. Kas iš to, jei profsąjungos kažko reikalauja, jei darbuotojui viskas gerai ir jis tyli?

Andriaus Ufarto / Fotobanko nuotr.

Problemos nemato

"Vilniaus diena" teiravosi Policijos departamento, kaip šalies policijos vadovai vertina skandalingą padėtį, kad taupant lėšas pareigūnų tarnybiniai automobiliai nėra draudžiami kasko draudimu.

"Sprendimas nebedrausti naujųjų automobilių kasko draudimu, palikti tik civilinės atsakomybės draudimą, praėjusiais metais priimtas Policijos tarybos, – atsakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis. – Policijai kasko draudimas anksčiau kainavo apie 400 tūkst. eurų, gavus naujus draudikų pasiūlymus – 1,8 mln. eurų. Taryba nusprendė, kad tokia suma per didelė įvertinus, kiek automobilių yra sudaužoma ir kiek reikia lėšų jų remontui. Buvo priimtas sprendimas, kad visos įstaigos gali susimokėti už savo automobilių remontą.

Policijai kasko draudimas anksčiau kainavo apie 400 tūkst. eurų, gavus naujus draudikų pasiūlymus – 1,8 mln. eurų.

Nuspręsta, kad kiekviena policijos įstaiga, įvertinusi savo turimą finansinę būklę, gali savarankiškai priimti sprendimą dėl automobilių kasko draudimo, didžioji dalis kasko draudimu draudžia naujai perkamus ar nuomojamus automobilius. Dalis automobilių, kurie buvo drausti seniau ir turi senesnes sutartis, kasko tebeturi.

Įsitraukti į žalos atlyginimą pareigūnai turės tik tada, kai bus nustatyta jų kaltė ir tai, kad eismo įvykis nutiko esant tyčiniams veiksmams. Pavyzdžiui, jei eismo įvykis būtų padarytas pareigūnui esant neblaiviam, arba pareigūnas patruliavo mieste, jam nereikėjo skubėti į iškvietimą, tačiau jis važiavo 120 km/val. greičiu, o leistinas greitis – 50 km/val. Nustačius, kad eismo įvykis įvyko dėl pareigūnų kaltės ir įrodžius jų tyčinius veiksmus, bus galima išieškoti iš pareigūnų ne daugiau kaip 200–300 eurų. Tačiau tikrai nėra jokios kalbos apie tūkstančius ar dešimtis tūkstančių."

"Ar pareigūnai visada sutinka pasirašyti sutartis (ar kitus dokumentus) dėl materialinės atsakomybės, jei darbo metu (atliekant tarnybines pareigas) būtų sugadintas turtas?" – paklausė "Vilniaus diena". Į šį klausimą R.Matonis neatsakė.

"Iš kiek pareigūnų, kokiais metais (ar mėnesiais), buvo nuspręsta išieškoti (išieškota) nuostolių dėl sugadinto policijos turto ar dėl jų veiksmų atsiradusios žalos kitiems asmenims?" – "Vilniaus diena" paklausė kiekvieną centą skaičiuojančio Policijos departamento.

R.Matonis tvirtino: "Policijos departamentas tokios informacijos neturi."