"Kauno energijos" raginimą pasirinkti karšto vandens tiekėją daugiabučių gyventojai sutiko audringai – susitikime su visuomene energetikai apsvaidyti kaltinimais ir keiksmais.

Siūlo tris galimybes

Kauniečiai iki gegužės 1 d. raginami pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą bei vandens tiekėją, tačiau tik saujelei vartotojų aišku, ką jie gali rinktis ir koks sprendimas naudingiausias.

Šią savaitę daugiabučių gyventojai pašto dėžutėse rado "Kauno energijos" laišką, pavadintą "Dėl būtinų priimti jūsų sprendimų". Jame nurodoma, kad remiantis Šilumos ūkio įstatymu nustatyti nauji apsirūpinimo karštu vandeniu būdai. Pirmuoju atveju gyventojai sudarytų sutartį su karšto vandens tiekėju. Antras variantas – mokėtume dviem bendrovėms: už pašildymą – "Kauno energijai", o už vandenį – "Kauno vandenims".

Trečioji galimybė susijusi su "Kauno energijos" paslaugų atsisakymu: gyventojai karštą vandenį ruoštų jo vartojimo vietoje, naudodami kitus energijos šaltinius. Geriamasis vanduo iki higienos normomis nustatytos temperatūros būtų pašildomas dujomis, elektra arba kietuoju kuru kūrenamuose specialiuose katiluose.

Kurį būdą pasirinkę gyventojai už karštą vandenį mokėtų mažiausiai? Kol kas bendrijų savininkai situaciją vertina skirtingai. Vieni skuba ieškoti alternatyvų ir atsisakyti "Kauno energijos" paslaugų, kiti nori turėti karšto vandens tiekėją, o energetikai vienbalsiai bruka antrąjį variantą.

Pasirinkimas iš vieno

Jeigu gyventojai nuspręs, kad jiems tinkamiausias yra pirmasis siūlomas variantas – tuomet teks rinktis ir karšto vandens tiekėją. Tačiau pasirinkti galima tik iš vieno kandidato, nes šiuo metu Kaune karštą vandenį tiekti į daugiabučius yra pasirengusi tik "Kauno energija". Įpareigota įstatymu ši bendrovė pateikė miesto savivaldybei karšto vandens skaitiklių priežiūros mokesčio skaičiuotę. Jeigu miesto taryba ją patvirtintų, kas mėnesį gyventojams tektų mokėti 7,47 lito be PVM vadinamąjį skaitiklio mokestį.

Antradienio pavakarę susirinkime su "Kauno energijos" vadovais gyventojai piktinosi, kad jie verčiami rinktis iš vieno tiekėjo.

"Koks čia pasirinkimas, jeigu nėra iš ko rinktis? Kokį čia spektaklį surengėte?" – išrėkė daugiabučio gyventojas. Kitas centralizuotos šilumos vartotojas piktinosi, kad gyventojai verčiami apsispręsti, kai dar nepatvirtintas vadinamasis skaitiklio mokestis. Esą priimti sprendimo dėl apsirūpinimo karštu vandeniu neįmanoma, kol nežinomas šis esminis mokestis.

Perša antrąjį variantą

"Kauno energijos" vykdomasis direktorius Stanislovas Karčiauskas, kaip ir visi kiti šios bendrovės atstovai, tvirtina, kad vartotojams naudingiausia pasirinkti antrąjį variantą – pirkti šilumą karštam vandeniui ruošti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti – iš geriamojo vandens tiekėjo.

S.Karčiausko skaičiavimu, pasirinkus antrąjį variantą, 1 kub. m vandens kaina būtų 14 proc. mažesnė negu pasirinkus pirmąjį karšto vandens pirkimo būdą.

Sakydami, kad pasirinkę šį variantą gyventojai už karštą vandenį mokės mažiausiai, "Kauno energijos" vadovai tik tarp kitko užsimena, jog būtų atsiskaitoma ne pagal skaitiklių butuose parodymus, bet pagal įvadinio namo skaitiklio prieš šilumokaitį rodmenis. Šiuo atveju namo gyventojai turėtų tarpusavyje dalytis išlaidas karštam vandeniui pirkti ir patys kontroliuoti vandens suvartojimą, ne laiku deklaruojančius ar vandenį vagiančius kaimynus.

Vartotojai piktinasi, kad tokiu būdu "Kauno energija" nuostolius nori perkelti sąžiningiems vartotojams ant pečių. Beje, šiuo metu 30 proc. suvartoto karšto vandens yra nedeklaruojama ir už jį neatsiskaitoma laiku.

Vandenį šildys patys

Šiuo metu Kaune oficialaus karšto vandens tiekėjo nėra. Yra tik geriamojo vandens tiekėjas "Kauno vandenys" ir šilumos tiekėja "Kauno energija". Gyventojai perka geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti ir šilumą karštam vandeniui ruošti. Šis būdas populiariai vadinamas "be karšto vandens tiekėjo" ir atitinka vieną Šilumos ūkio įstatyme nurodytų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų. Pagal naująją Šilumos ūkio įstatymo pataisą, įsigaliojusią praėjusių metų gruodį, visi daugiabučių namų gyventojai įpareigoti apsispręsti dėl dviejų dalykų: pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (su tiekėju, be tiekėjo ar individualų) ir karšto vandens tiekėją (jeigu bus pasirinktas būdas su tiekėju).

Kai kurių bendrijų gyventojai šiuo metu svarsto galimybę apskritai atsisakyti "Kauno energijos" paslaugų ir gaminti karštą vandenį savarankiškai. Kai kurie vartotojai skaičiuoja, kad vertėtų įsirengti elektrinį boilerį ir karštą vandenį šildytis bute. Kiti karštą vandenį planuoja gaminti visiems namo gyventojams.

Kauno miesto savivaldybės tarybos nariui Gediminui Žukauskui teko girdėti, kad kai kurios bendrijos rengiasi atsisakyti vadinamųjų gyvatukų ir įsirengti individualią vandens pašildymo sistemą.

"Jų skaičiavimai labai optimistiniai, žmonės įsitikinę, kad šildydami vandenį patys turės mažiau išlaidų, negu naudodamiesi "Kauno energijos" paslaugomis", – kalbėjo G.Žukauskas.

"Kauno vandenų" direktorius Vilius Burokas:

Gyventojams naudingiausia pasirinkti antrąjį būdą, tai yra pirkti šilumą karštam vandeniui ruošti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti – iš "Kauno vandenų". Tačiau gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad vis tiek pasikeitimų būtų. Daugiabutis namas pirktų vandenį karštam vandeniui ruošti pagal vandens apskaitos prietaiso prieš šilumokaitį parodymus. Šiuo metu Kauno daugiabučiuose esantys skaitikliai jau nėra tinkami naudoti – 90 proc. skaitiklių rodo netikslius duomenis ir turėtų būti patikrinti arba pakeisti naujais. Apskritai neveikiantys skaitikliai neturėtų būti naudojami. Jeigu būtume griežti, išsiųstume vartotojams sąskaitas pagal normą ir tokiu atveju gyventojai už vandenį mokėtų dvigubai daugiau.

"Kauno energijos" stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna:

Įstatymas, pagal kurį dabar vykdomi pokyčiai, yra ydingas, netinkamai parengtas. Dėl valdininkų klaidų dabar visa Lietuva turi ką veikti. Vykdant įstatyme numatytus pokyčius reikės perrašyti šimtus tūkstančių sutarčių. Pabandykite įsivaizduoti, kiek laiko tai truks. Idealiausia būtų, jeigu daugiabučiuose esančius skaitiklius prižiūrėtų viena įmonė. Dabar gyventojai priversti apsispręsti kartu su viso namo gyventojais ir tai skatina bendruomeniškumą.

Geriausia būtų, jeigu gyventojai pasirinktų antrąjį variantą ir atsiskaitytų pagal įvadinius skaitiklius. Bendruomenė, rūpindamasi atsiskaitymais, pažabotų vandenį vagiančius kaimynus. Apmaudu, bet šiandien kauniečiai nesumoka už 30 proc. jiems patiekto karšto vandens. Kuo daugiau gyventojų vagia vandenį, tuo daugiau tenka mokėti kitiems, sąžiningai sąskaitas apmokantiems gyventojams, nes didinamas tarifas. Bendruomeniškumo jausmas padėtų išspręsti šią problemą.