Kovas – moterų mėnuo. Ir ne tik todėl, kad Kovo 8-ąją švenčiama Tarptautinė Moterų solidarumo diena – pavasaris žadina gamtą, gėles ir dailiosios lyties norus atrodyti gražiai. Pavasario atgimimo proga prekybos ir renginių centras VCUP kviečia moteris į unikalią parodą – sugrįžti kelis dešimtmečius atgal ir pasidairyti po anų laikų moterų apatinių drabužėlių kolekcijas, kurias surinko ir pagal XX a. 4 dešimtmečio iškarpas sukūrė istorikė Gabija Mauliūtė.

„Žvilgsnis užstrigo ties tarpukario laikotarpio madomis, – pasakojo istorijos studijų absolventė ir paveldosaugininkė G.Mauliūtė, prieš porą metų susidomėjusi istoriniu moterų apatinių drabužių paveldu. – Tai – unikalus laikotarpis: po Pirmojo pasaulinio karo kilo perversmas ne tik politiniame, ekonominiame bei kultūriniame gyvenime, bet ir žmonių sąmonėje, o tuo pačiu ir drabužių spintose. XX a. 3 dešimtmečio „Roaring twenties” banga nuvilnijo iš JAV į Europą, kai kartu su pasikeitusia moters gyvenimo kokybe ir gyvenimo būdu plūstelėjo drąsios, novatoriškos mados. Kartu su džiazu, kinu, netgi nagų laku savarankiškos moters samprata perplaukė Atlantą ir smagiai įsitaisė konservatoriškoje europinėje erdvėje.“

Istorikei parūpo ne tik senosios Europos mada, bet ir tai, kaip ją sugebėjo įsisavinti ir skleistis lietuvių ponios tuometiniame naujų vėjų sukūryje.

„Kol kas teko pabuvoti tik Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose ir susipažinti su dalimi eksponatų, kurie išties pakerėjo ir leido suvokti, jog tarpukario Lietuvos moterys turėjo išpuoselėtą skonį, sekė madas ir vertino drabužių kokybę, – savo žygius ir tyrinėjimus pasakojo G.Mauliūtė. – Tarpukariu laikinąja sostine tapęs Kaunas buvo vadinamas mažuoju Paryžiumi. Mokslo, kultūros žmonėms vėrėsi sienos, jie keliavo po pasaulį į Lietuvą vis parveždami naujų idėjų. Vulfas Jalovas, Paryžiaus rūbų kirpimo akademijos profesoriaus vardą gavęs už išrastą unikalų sukirpimo būdą, ilgus metus stažavosi Paryžiuje ir Londone, o grįžęs į Lietuvą pradėjo rengti mokomuosius siuvėjų-konstruktorių kursus vietos siuvimo meistrams. Profesorius išleido kelis drabužių brėžinių ir išsamių aprašymų albumus. Lietuvos moterys, sekdamos novatoriškos mados tendecijas, galėjo ne tik pirkti užsieninių apatinių specializuotuose butikuose, bet ir siūdintis intymius drabužėlius pas vietos meistrus.”

XX a. 3 ir 4 dešimtmečiais moterų apatinių drabužių spintos ir komodų stalčiuose buvo galima rasti puskorsečių, trumpėjant sijonams itin svarbi aprangos detalė buvo šilkinės ir medvilninės kojinės, siūdintos liemenėlės, mūsų laikais jau beveik pamiršti šilko, batisto, satino peniuarai, apatiniai nėriniuoti marškiniai. Išskirtinis aprėdas būdingas tam periodui buvo marškinkelnaičiai – dažniausiai šilkinis nėriniuotas apatinis kombinezonas.

Praėjusią vasarą G.Mauliūtė surinktą kolekciją nutarė įamžinti – moteris surengė unikalią fotosesiją, atspindinčią tiriamo laikotarpio fotostilistiką ir sukūrė to laikotarpio apatinių drabužių kopijas. Visa tai iki balandžio 5 d. galima pamatyti parodoje prekybos ir renginių centre VCUP, 5 aukšte.